Iki malonaus!

Nemaniau, kad bus taip nelengva parašyti šį postą, ilgai neprisiruošiau, bet nebetempsiu. Nusprendžiau Lengvų daiktų neberašyti. Atleiskit, jei ką nuliūdinau ar nuvyliau.

Jei trumpai apie priežastis, tai porą mėnesių nerašydama šio blogo pajutau, kad man to rašymo visai ne(be)trūksta (na gerai, gal ir buvo keli momentai, kai norėjau įmesti kokią žinutę...). Tai geras ženklas, kad nebeverta tęsti. Kol kas jokių naujų asmeninių projektų neplanuoju. Patylėt kartais irgi būna neblogai. 

Ačiū, kad skaitėt, rašėt laiškus ir komentarus, ačiū už geranoriškumą ir palaikymą, kurio niekada netrūko, mane tai labai įkvėpdavo! Džiaugiuosi naujom pažintim ir su malonumu prisimenu tuos momentus, kai kokioj mugėj/parduotuvėj/kavinėj sulaukdavau klausimo "gal tu esi Jurga iš Lengvų daiktų?"

:)

Jurga

Nenumaldomos Kalėdos

Taip taip, aišku, kad mane beveik trims savaitėms užpustė. Iš tikrųjų net šiek tiek ironiška, kad artėjant gruodžiui aš visada galvoju, kad būtent šį mėnesį tai jau pats laikas sustoti, nes ir metų pabaiga artėja, ir mano gimtadienis artėja, ir meduolius bei kūčiukus pats laikas kepti. Bet sakau "ironiška", nes gruodis kasmet būna baisaus lėkimo metas. Daugeliui, manau, taip.

Paskutinis darbas, prie kurio prisidėjau (vienas iš 1000) - "15min" Kalėdinis priedas. Labai norėjom, kad būtų ne tik ką greitosiom pavartyti, bet ir paskaityti. Jei nematėt, prašom PDF'ą. Jau atsigaunu, jau bandysiu tokiam ilgam laikui nebepradingti.

P.s. Vakar Marks&Spencer nusipirkau berniuko-meduoliuko figūrėlę, šį šeštadienį neišvengiamai reikės kepti meduolius. Jei kam nors reikia, važiuokit ir nusipirkit ;)

P.p.s. Aš savo pasirodymų karnavaluose karjerą pradėjau nuo snaigės vaidmens darželyje (šokių partnerė verkdama pabėgo į gausias žiūrovų gretas pas mamą, taigi, aš šokau solo, yra ir nuotrauka). Spėkit iš trijų kartų, kuo mano dukra bus per šių metų karnavalą????

Žurnalai - apie namus, dovanas, vaikus

Jūs tik negalvokit, kad taip neturiu ką veikti, jog tik žurnalus vartau. Greitai greitai kelis ką tik perverčiau ir spirgu, kaip noriu jums parodyti. Tokią pilkai lietingą dieną, po to, kai jau bus galima darbus mest į šoną, tikrai verta pavartyti.

Įžangai - gabalas žurnalo covet garden. Man patiko, nes nėra to interjero žurnalams būdingo nulaižymo ir išdailinimo efekto.

Kitas lobis - žurnalas Gifted, skirtas dovanoms/Kalėdoms. Kol sniego nėra, mane sunkiai kas nors įtikins joms ruoštis. Bet pasižiūrėjus tuos gražius paveiksliukus gal kažkas jau ir sukirba...

Na ir pabaigai žurnalas apie gražius dalykus vaikams Babiekins (ačiū Vaidai/Happeak už nuorodą Facebooke). Kaip visada - pusę vaikiškų drabužių užauginčiau iki S/M dydžio ir pati nešiočiau. Neeilinis žurnalas, džiaugiuosi atradusi.

Veidai

Nuotraukose mam visada įdomiausi veidai, jokie ten vabaliukai, žolės ar urbanistiniai peizažai taip neprikausto žvilgnio. Šiam vakarui - du rinkiniai.

99-ių Niujorko maratono dalyvių, po to, kai jie kirto finišo liniją, portretai. Aš pasigedau jų veiduose išsekimo, mano kolega fotografas Erikas paaiškino, kad jie tiesiog pozuoja. Nereali veidų įvairovė, nė kiek nepabodo žiūrėti.

 

Kitas projektas - 100 fotografų - 100 portretų. Visokių selebričių čia nedaug, bet dėl to tik įdomiau - tada gali tik spėlioti apie žmonių istorijas, o ne prisiminti tai, ką apie juos kur nors skaitei ar girdėjai.

Kaip aš save klonavau

Trečiaisiais šio blogo rašymo metais aš sutrikdavau, kai koks nors man nepažįstamas žmogus viešoje vietoje atpažindavo, kad aš esu "Ta Jurga Iš Lengvų Daiktų". Pvz., pardavėja-konsultantė parduotuvėje manęs puolė klausti kažokių su blogu susijusių dalykų ir siūlyti tai, kad man TIKRAI patiktų, viena skaitytoja priėjo pasisveikinti kavinėje, kartą gatvėje mergina atpažino Alisą, o tada jau ir mane. Darbinam susitikime kai kas mane atpažino iš Fiel Notes knygelių. Keista, malonu, kiek trikdo.

Pastaruoju metu kartais pagalvodavau, kad jei ilgai (ilgiau nei 3-4 metus) rašai blogą, tarsi savotiškai save klonuoji ir kad tas blogą rašantis klonas gal kažkam tampa įdomesnis. Pvz., jau pripratau, kad draugės ar kolegės, su kuriomis rečiau bendrauju, pirmiausia manęs klausia, ne kaip aš gyvenu, bet kodėl neberašau savo blogo, ragina "parašyk/įmesk kažką naujo į blogą" etc. Šiek tiek keista, šiek tiek trikdo. Tada pagalvoju, kad aš pati už tai ir atsakinga.

***

Paskutines kelias savaites daug dirbau, vėliau, baigusi darbus, buvau žiauriai pikta ant pasaulio. Dabar jau randu laiko ne tik darbui. 

Paskutinis mano globotas leidinys - ČIA. Privaloma dalis yra privaloma, ne bet tai, kas nebuvo privaloma, man patinka.

Dar per pastarąjį mėnesį pažiūrėjom visus Mad Men sezonus. Pati iš savęs šaipausi, bet laukiu 2011-ųjų ir naujo sezono. O vakar pradėjom The Wire.

Ta nelengva rudens pradžia

Sveiki visi, manęs pasigedusieji ir nelabai! Siaubas siaubas, kaip ilgai nerašiau - beveik mėnuo, neįtikėtina... Nežinau kaip jums, bet man nauji metai prasideda nuo rugsėjo, o tos pora savaičių prieš ir po rugsėjo 1-osios būna išprotėjusios. Šiemet skendau įvairiausiuose priešmokykliniuose rūpesčiuose, ir galiausiai - kaip tragiška, kaip ironiška - vos vieną dieną nuėjusi į mokyklą mano dukra susirgo. Na, manau, mane geriausiai supras tie, kas turi nedidelių vaikų ir yra patyrę kaip tėvus paralyžuoja tų vaikų ligos.

Ta proga, kad viskas buvo taip jau labai nekaip, aš savo broliui netgi padariau pareiškimą, kad "viskas, greičiausiai aš savo blogo daugiau neberašysiu". Brolis man patarė apsiraminti ir priminė apie visokias ten lietuviškas estrados grupes (jis minėjo "Pikaso"), kurios išsiskirsto, paskui vėl atsiranda ant scenos, vėl skirstosi, vėl dainuoja. Žodžiu, kažkokia desperacija, o ne tvirtas sprendimas. Aš manau, brolis pagalvojo, kad ir mane apėmė tokia pati desperacija.

Šiuo metu rudeniškas gyvenimo ritmas baigia nusistovėti, tik gal gal kiek trikdo ir keistai melancholiškai nuteikia nuolatinės žinios apie tai, kiek žmonių palieka Lietuvą. Evakuacija, nežinau, kaip daugiau tai pavadinti.

Ir dar sumąsčiau, kad jei jau vasarą nepavyko turėti ilgesnių atostogų (mano ilgiausios baigėsi birželio pradžioje), rudeniop visai neprošal bent savaitgaliui pavažiuoti kur nors atokiau ir leisti vėjui prapūsti galvą. Kad dingtų visos neramios mintys. Nespėjau to padaryti, gal dar bus proga.

Štai jums pora nuotraukų iš labai simpatiškos vienutės, ČIA daugiau.
Gražaus rudens ir kad nelytų! (o žiema niekada neateitų).

Vasara, rugsėjis, žurnalai

Aš galiu suprasti žmones, kurie keiksnoja šią vasarą - sunku tiems, kas neatparūs karščiams, apmaudu ir kitiems, kurių stogas dingo per škvalą (ypač, jei turtas nebuvo apdraustas). Bet aš šią vasarą miniu tik geru žodžiu: 27-30 šilumos - man yra pati idealiausia temperatūra. Nesvarbu, būčiau Vilniuje ar kur kitur. Tada ir ežerų vanduo įkaista tiek, kad aš nesijaučiu kankine į juos brisdama. Tik katino tokiu oru man gaila - jis ir šiaip nerodo didelio susidomėjimo su juo gyvenančiais žmonėmis (ar žinot, kad jei turit katiną, tai ne jis pas jus gyvena, o jūs pas jį?). Dar nelabai malonu tokiu oru važiuoti traukiniu, kuriame nėra kondicionieriaus. Nemalonu, bet pakenčiama, traukinius aš labai myliu.

Dabar, kai jau akivaizdžiai vėsta, bandau sau įteigti, kad ir ruduo gali būti gražus. O bet tačiau... Ir nors rugsėjis dar labiau, nei Kalėdos man yra naujų metų pradžia, šio rugsėjo laukiu su nerimu. Jaučiuosi tokia gana stipriai suskystėjusia motina, nes Alisa ims graužti karčią mokslų šaknį, o aš, aišku, šiek tiek dėl to nervinuosi. Be to, kol kas niekaip neįsivaizduoju, kaip visa mūsų šeima turės kilti iš lovų vėliausiai 7:30... Tikiuosi, įvyks kažkoks lūžis ir mes prie to kaip nors priprasim.
Dar vienas dalykas - pati sau pripažįstu, kad mokyklos metų aš savo vaikui visiškai nepavydžiu... Žinoma, jaunesnėse klasėse viskas būna gal gerai ar neblogai, aš pati būdama mažė pernelyg gilia su mokslais susijusia refleksija neužsiminėjau, tačiau šiaip jau vidurinė mokykla man yra toks mechanizmas, kuriam jaučiu stiprų neprielankumą, o ne kokius nors sentimentus.

Gerai, neliūdim, praeitas savaitgalis dar buvo stipriai šiltas, aš taip banaliai, bet tikrai maloniai sėdėjau namie ir turėjau laiko pavartyri kelis e-žurnalus. Įmetu nuorodas į kelis, vienas iš mano linkinamų yra vokiškas, todėl jį tikrai tik varčiau ir nieko neperskaičiau. Ir tiems, kas nematė - naujausias IKEA katalogas. 

Pure Green Living Magazine

Journal de Nimes 

By Fryd

Cut Magazine

Naujausias IKEA katalogas

Viršutinė nuotrauka - Johnny Lucus (iš Icon_ology)