Lengvi daiktai

Būna momentų, kai jaučiuosi nekokia motina. Visų buitinių situacijų neminėsiu, bet pvz., susinervinu, kai už Alisos dviejų pieninių dantų taisymą reikia mokėti kokius 200 Lt. Nieko negaliu sau padaryti. Be to - juk jie iškris!!!! Taip pat tyliai pasikeikiu sau panosėje, kai pagal visas ortopedų rekomendacijas išsirinkti batai po vieno sezono ima spausti. Kita vertus, negi netaisysiu vaikui dantų ar gailėsiu pinigų naujiems batams? Žodžiu, čia labai tokios supermamiškos bėdos, bet jei jau turi atžalą, tai jos neišvengiamos.

Batų pirkimas vaikui tai čia jau atskira ilga istorija. Pamenu pernai rugsėjo pirmąją (graži buvo diena) išėjom pasivaikščioti ir kažkur Vilniaus gatvėj Alisa pareiškė, kad jai spaudžia batai. Namie dar nespaudė, o dabar jau spaudžia. Apėjom visas parduotuves centre, batų kaina man jau kėlė 0 emocijų, būčiau mokėjusi bet kiek. Bet ir parduotuvėse spaudė VISI batai. Viskas baigėsi tuo, kad ėjo vaikas namo tik su baltom pėdkelnėm, batus aš nešiau rankoje. Netoli Cvirkos paminklo sugriebusi mane už alkūnės sustabdė pagyvenusi moterškė: "POnia, jūsų vaikas basas!!!!". Bobule, tarsi aš to nežinočiau... Bet aš jai taip ir atsakiau: "Batai spaudžia". Ir mes parėjom namo.

Žinau, kad visai greitai mūsų vėl laukia batų rinkimosi atrakcija ir būtų tikrai lengviau, jei Vilniuje būtų galima nusipirkti Camper batų vaikams. Brangūs, tas tiesa, bet ir gražūs, ir patogūs - Alisa tą patvirtintų. Visą vaikišką pavasario kolekciją rasit ČIA. O klausimas jums skamba paprastai: kur perkate batus savo vaikams? 

Dabar man juokinga prisiminti tuos metus, kai aš nekenčiau nekenčiau nekenčiau (n kartų) kepurių. Vaikščiojau mėlynom ausim ir nosim, bet įsivaizdavau, kad vis tiek atrodau geriau, nei užsidėjusi kepurę. Dabar aš kepures jau mėgstu, nors ir renkuosi labai atidžiai, o ypač nekenčiu, kai kas nors spokso man parduotuvėje matuojantis galvos apdangalą. Būna kepurių, kurias reikia labai teisingai pasodinti ant galvos, kad jos gerai atrodytų, priešingu atveju būsi kažkoks buratinas-nesusipratimas. 

Šiandien The Sartorialist įdėjo tokią nuotrauką, kad aš net išsižiojau - kokia kepurė!!!! Koks paltas!!!! Nuostabu, negaliu atsižiūrėti... Labai norėčiau ir vieno, ir kito. 

Dar iš galvos apdangalų serijos. Kai aš pagalvoju apie Jeaną Paulį Gaultier, pirmiausia prisimenu Madonną su ypatinguoju korsetu ir arklio uodega ant galvos. Bet šiandien susižavėjau galvos apdangailais, kurie puošia modelius, pristatančius rudens-žiemos Gaultier kolekciją. Sutinku sutinku - patys savaime prie kokių pilkų paltukų tokie tiurbanai ir skarelės beveik neįmanomi, bet žvelgiant į juos ant podiumo - super!

(Nuotraukos iš Jezbel)

Šiomis dienomis vis dažniau pagaunu save žiūrinčią pro langą, nors aišku, už jo dar nieko gero - nei paukščių (varnos nesiskaito), nei žalumos. Jau spėjau įvertinti, kurias namines gėles pavasarį būtina persodinti, kaupiuosi ir didžiajam langų valymui bei užuolaidų skalbimui. O pirmadienį kažkur netoli Operos ir baleto teatro jau net užuodžiau pavasarį (tik nesakykit, kad man čia padvelkė Vienuolio g. gėlių turgeliu). Žodžiu, laukiu laukiu laukiu. 

Nesijuokit, bet nors Lietuvoj neparduodami TOAST rūbai, aš jau antrus metus užsisakau jų katalogus - labiau dėl nuotaikos, nuotraukų, o ne drabužių. Tas artėjantis pavasaris tikrai šiek tiek susuka galvą. Jūs taip pat galit parsisiųsti katalogo PDF'ą, bet popierinis man labiau patinka. Panašu, kad 5dienį bus saulėta!

Žinot, aš jums pasakysiu, kad Sonios Rykiel H&M'ui kurti apatiniai visai nieko - nusipirkau Amsterdame ir galiu tą paliudyti. Yra toks miglotas, bet visiems neva labai aiškus pasakymas "kokybė atitinka kainą", tai aš dabar juo ir prisidengsiu. Žodžiu, atitinka.

Todėl dabar visai nespjaunu į tos pačios dizainerės dabar jau viršutinių rūbų liniją H&M'ui (paimčiau bent jau švarką ir dryžuotą megztuką). Viskas detaliai ČIA. Aš įmetu kelis komplektus.  

Visai man negėda pradėti nuo orų - pastaruoju metu pažiūriu į prognozes ir mano tikėjimas, kad kada nors tikrai atšils, ima svyruoti. Aš jau tikrai pamiršau, ką reiškia lauke vaikščioti su basutėmis ar marškinėliais be rankovių. Priminkit, koks tai jausmas??? 

Belieka tik pavasariškus/vasariškus katalogus vartyti - šilčiau nepasidaro, bet nuotaiką šiek tiek pakelia.

Šiam kartui išrinkau tris: Anthropologie, vasario mėnesio J.Crew ir prekės ženklo, kuris yra ir Vilniuje - In Wear. Gero pasižvalgymo!

Anthropologie

J.Crew

In Wear