Lengvi daiktai

Kai su Alisa einam pro vitriną, kurioje - vestuvinės ar kokios kitokios prabangios suknelės, aš visada gaunu užduotį: "Mama mama, kuri tau suknelė iš šitų gražiausia?". Kartais aš sakau, kad "žinai, Alisa, man tai nė viena negraži", bet atgal gaunu - "vistiek kažkuri bent kiek gražesnė?!?". Todėl visada tenka išrinkti laureatę.

Būna ir gražių vestuvinių suknelių, štai kelios (ČIA daugiau, bet ne visos gražios)

O čia - keli itališkojo ELLE mados redaktorės deriniai su ilgais sijonais, paskutinis man pats labiausiais. 

Nuotraukos iš ČIA 

Kai susiruošiam pirkti rūbų ir aš klausiu Alisos "kaip tau šitos kelnės?", ji jau kokius porą metų visada atsako taip pat: "Mama, aš kelnių nenorėsiu mautis, nepirk". Kai tik atšals, žinau, kad vėl bus nuolatinės derybos, kai aš aiškinsiu, kad plikom kojom jau per šalta, o ji man aiškins, kaip nekenčia kelnių, kol rasim kompromisą - suknelė/sijonas ir timpos.  

Pamačiusi šias a la kimono sukneles (Em and Femme Designs) iškart pagalvojau, kaip tokių norėtų mano vaikas. Nes jai labai patinka ne tik suknelės, bet ir viskas, kas susiję su Japonija. Įtariu, Miyazaki filmų įtaka.

(via KID independent)

Aš dažnai pagalvoju apie tą kažkurį žinomą futbolininką, kuris niekada neskraido lėktuvais -  kaip nelengva jo klubo vadovams. Arba apie Larsą von Trierą, kuris irgi visur rieda ratais, bet jokiu būdu neskrenda. Neseniai kalbėjau su viena medike, kuri man aiškino, jog skristi bijo žmonės, kurie turi kokių nors didelių psichologinių problemų ar yra perdėtai jautrūs.

Skrisdama lėktuvu aš nejaučiu jokio malonumo ir azarto, o pakalbėjusi su draugais įsitikinau, kad jei jau kam nejauku skristi lėktuvais, tai skraidyk, kiek nori, tas nejaukumo jausmas niekur nedingsta.  

Serialą Lost aš žiūrėjau jau tada, kai televizijos buvo jį parodę. Galų gale jis virto totalia nesąmone, tačiau be Candy Candy ir In Treatment (rekomenduoju!!!) tai yra vienintelis serialas, kurį pažiūrėjau nuo pradžių, iki tiek, kiek jo dabar yra sukurta. Štai toks serialui tinkamas bliuzonas:

(via Think.BigChief)

Kiekvieną vasarą nusiperku bent dvejus-trejus naujus marškinėlius, bet Vilniuje retokai randu ką nors įdomaus (arba nerandu laiko ieškoti). Šiemet vienus pirkau Barselonoj, visai nieko ypatingo - H&M'as, duoklė dryžiams, - bet man patinka. Antrus iš Niujorko parvežė Dainius, Built by Wendy, štai tokie. Dar mielai paimčiau kuriuos nors iš japonų Noto-Fusai kurtų interaktyvių marškinėlių. Man gal labiausiai prie širdies tie su žaliuzėm ir rankine per petį. Kaip jums?

(via Fubiz)