Penktadienis, Kovo 19, 2010 at 11:17AM Kai Gedimino pr. matau ministerijų stiliaus moteriškes su prie rankinių kabaliuojančiais meškučiais, suprantu, kad joms širdy dar ne ruduo, bet man toks stilius tolimas.
Bet jei kas dovanotų tokią kepurę, mielai paimčiau.
(via Easy Fashion in Paris)
Pirmadienis, Kovo 8, 2010 at 02:58PM Būna momentų, kai jaučiuosi nekokia motina. Visų buitinių situacijų neminėsiu, bet pvz., susinervinu, kai už Alisos dviejų pieninių dantų taisymą reikia mokėti kokius 200 Lt. Nieko negaliu sau padaryti. Be to - juk jie iškris!!!! Taip pat tyliai pasikeikiu sau panosėje, kai pagal visas ortopedų rekomendacijas išsirinkti batai po vieno sezono ima spausti. Kita vertus, negi netaisysiu vaikui dantų ar gailėsiu pinigų naujiems batams? Žodžiu, čia labai tokios supermamiškos bėdos, bet jei jau turi atžalą, tai jos neišvengiamos.
Batų pirkimas vaikui tai čia jau atskira ilga istorija. Pamenu pernai rugsėjo pirmąją (graži buvo diena) išėjom pasivaikščioti ir kažkur Vilniaus gatvėj Alisa pareiškė, kad jai spaudžia batai. Namie dar nespaudė, o dabar jau spaudžia. Apėjom visas parduotuves centre, batų kaina man jau kėlė 0 emocijų, būčiau mokėjusi bet kiek. Bet ir parduotuvėse spaudė VISI batai. Viskas baigėsi tuo, kad ėjo vaikas namo tik su baltom pėdkelnėm, batus aš nešiau rankoje. Netoli Cvirkos paminklo sugriebusi mane už alkūnės sustabdė pagyvenusi moterškė: "POnia, jūsų vaikas basas!!!!". Bobule, tarsi aš to nežinočiau... Bet aš jai taip ir atsakiau: "Batai spaudžia". Ir mes parėjom namo.
Žinau, kad visai greitai mūsų vėl laukia batų rinkimosi atrakcija ir būtų tikrai lengviau, jei Vilniuje būtų galima nusipirkti Camper batų vaikams. Brangūs, tas tiesa, bet ir gražūs, ir patogūs - Alisa tą patvirtintų. Visą vaikišką pavasario kolekciją rasit ČIA. O klausimas jums skamba paprastai: kur perkate batus savo vaikams?
Sekmadienis, Kovo 7, 2010 at 10:00PM Dabar man juokinga prisiminti tuos metus, kai aš nekenčiau nekenčiau nekenčiau (n kartų) kepurių. Vaikščiojau mėlynom ausim ir nosim, bet įsivaizdavau, kad vis tiek atrodau geriau, nei užsidėjusi kepurę. Dabar aš kepures jau mėgstu, nors ir renkuosi labai atidžiai, o ypač nekenčiu, kai kas nors spokso man parduotuvėje matuojantis galvos apdangalą. Būna kepurių, kurias reikia labai teisingai pasodinti ant galvos, kad jos gerai atrodytų, priešingu atveju būsi kažkoks buratinas-nesusipratimas.
Šiandien The Sartorialist įdėjo tokią nuotrauką, kad aš net išsižiojau - kokia kepurė!!!! Koks paltas!!!! Nuostabu, negaliu atsižiūrėti... Labai norėčiau ir vieno, ir kito.
Dar iš galvos apdangalų serijos. Kai aš pagalvoju apie Jeaną Paulį Gaultier, pirmiausia prisimenu Madonną su ypatinguoju korsetu ir arklio uodega ant galvos. Bet šiandien susižavėjau galvos apdangailais, kurie puošia modelius, pristatančius rudens-žiemos Gaultier kolekciją. Sutinku sutinku - patys savaime prie kokių pilkų paltukų tokie tiurbanai ir skarelės beveik neįmanomi, bet žvelgiant į juos ant podiumo - super!
(Nuotraukos iš Jezbel)
Antradienis, Kovo 2, 2010 at 08:01PM Alisa, kaip ir aš laukia šiltų orų - pasiilgo vaikas savo lengvo lietpaltuko ir velvetinio švarkiuko. Man, suaugusiam žmogui, ir tai sunku su auliniais batais ir pūkine striuke 3 mėnesius klampoti, o ką jau galbėti apie 6metę.
Šiam vakarui - nuostabi mergaitė iš vieno blogo. Jei šį postą pamatys Sonata iš Mezgimo zonos, ji ekspertės žvilgsniu nustatys, ar šalikėlis megztas iš Noro siūlų. Jei taip, griebsiu aš dar šį mėnesį kelis kamuoliukus.
(via Vanessa Jackman)
Penktadienis, Vasario 26, 2010 at 10:32PM Kažkaip čia taip išėjo, kad šiandien su Alisa vartėm mūsų šeimyninį albumą. Turim tokį banalų/sentimentalų daiktą - jame beveik 300 popierinių nuotraukų. Nė kiek nesigailiu ir nesigėdiju tokios kolekcijos, tikrai gera kartais pažiūrėti (svetimų žmonių su šeimyninėmis nuotraukomis nekankinu) ir kartu suvokti, kaip greitai bėga laikas. Rodos, tik vakar Alisa pirmais keturiais dantim džiūvėsį graužė, o šiandien visi jos pieniniai dantys baigia išbyrėti.
Įdomu, kad žiūrinėdama tas kelių metų senumo nuotraukas jaučiu sentimentus net kai kuriems mažės rūbams - visiems tiems "pirmoji suknelė", "kedukai, kuriais avėdama mokėsi vaikščioti", "pūkuota per Kalėdas mano megzta raudona kepurė". Yra nemažai tokių nostalgiją sukeliančių daiktų.
***
Jei jau pradėjau apie vaikiškus rūbus, tai pakartosiu, ką kažkada rašiau - nesureikšminu jų ir neperku glėbiais, Alisos lentynose jų, galima sakyti, beveik savaime atsiranda. Tačiau gavusi laišką iš kūrybinio dueto MUKU susidomėjau jų kūriniais ir mąstau, kad reikės šiuos drabužius ir Alisai parodyti (šiandien ji svaigo, kad jei mylimiausios suknelės rankovės būtų nors kiek pūstesnės, tada tai jau ji tikrai būtų princesė).
Aš paklausiau MUKU kelių dalykų ir jie man mielai pasipasakojo.
MUKU prisistatė taip: MUKU sukūrė ir gyvybę įkvėpė du jauni kūrėjai, gyvenantys po vienu stogu, besidalinantys vienu džiaugsmu - 10 mėn. dukryte Agota, bendrai kuriantys ir vienas kitą papildantys. Tai mes - Dovilė ir Mindaugas (Dole&Mija).
Gimus Agotai, vaiko aplinka itakojo MUKU atsiradimą. Pajutome poreikį laisvesniems, subtilesnių spalvų rūbeliams, ėmėme siūti, kalti, klijuoti žaislus… :) Mes akcentuojame judesio laisvę, pastelines, žemės spalvas, taip norime ugdyti subtilų vaiko skonį, saiko jausmą, galimybę pačiam improvizuoti ir veikti vazduotei. Didelį dėmesį teikiame natūraliems audiniams, saikingai palaikome eco friendly judėjima, propoguojame DIY idėją.
Drauge mes jau keletą metų dirbame Lightforms studijoje, padedame įgyvendinti įdomius apšvietimo sprendimus įvairiose erdvėse, dekoruojame interjerus.
KUR PAČIUPINĖTI GYVAI: Mūsų rūbelius bei krepšius galite apčiupinėti ir įvertinti parduotuvėlėse HappeakSpicy Look. ir
Pirmam jūsų įspūdžiui - MUKU rūbai, kuriuos demonstruoja pritrenkiančiai žavingi modeliai.
Ketvirtadienis, Vasario 25, 2010 at 08:45PM Šiomis dienomis vis dažniau pagaunu save žiūrinčią pro langą, nors aišku, už jo dar nieko gero - nei paukščių (varnos nesiskaito), nei žalumos. Jau spėjau įvertinti, kurias namines gėles pavasarį būtina persodinti, kaupiuosi ir didžiajam langų valymui bei užuolaidų skalbimui. O pirmadienį kažkur netoli Operos ir baleto teatro jau net užuodžiau pavasarį (tik nesakykit, kad man čia padvelkė Vienuolio g. gėlių turgeliu). Žodžiu, laukiu laukiu laukiu.
Nesijuokit, bet nors Lietuvoj neparduodami TOAST rūbai, aš jau antrus metus užsisakau jų katalogus - labiau dėl nuotaikos, nuotraukų, o ne drabužių. Tas artėjantis pavasaris tikrai šiek tiek susuka galvą. Jūs taip pat galit parsisiųsti katalogo PDF'ą, bet popierinis man labiau patinka. Panašu, kad 5dienį bus saulėta!
Antradienis, Vasario 9, 2010 at 10:21PM Žinot, aš jums pasakysiu, kad Sonios Rykiel H&M'ui kurti apatiniai visai nieko - nusipirkau Amsterdame ir galiu tą paliudyti. Yra toks miglotas, bet visiems neva labai aiškus pasakymas "kokybė atitinka kainą", tai aš dabar juo ir prisidengsiu. Žodžiu, atitinka.
Todėl dabar visai nespjaunu į tos pačios dizainerės dabar jau viršutinių rūbų liniją H&M'ui (paimčiau bent jau švarką ir dryžuotą megztuką). Viskas detaliai ČIA. Aš įmetu kelis komplektus.
