Lengvi daiktai

Jau kažkelinti metai man susidaro įspūdis, kad Kalėdos yra toks labai jau moteriškas reikalas. Mano aplinkoje vien tik moterys ir merginos kalba apie dovanas, kūčių vakarienes, Kalėdinius pietus, kūčiukus, žąsis, popierių dovanoms, eglutes ir žaisliukus. Toks jausmas, kad visi vyrai tiesiog ėmė ir staiga nuo visko nusiplovė... Ir viskas, kas jiems dabar rūpi tai filmas Avatar ir gal dar tai, kiek čia dienų dabar nereikės dirbti ir bus galima ramiai pageiminti. Žinoma, šiek tiek hiperbolizuoju, bet nejau jūs dabar man, merginos, parašysit, kad tik mano vyras čia toks anti-šventiškas, o jūsiškiai tik ir rūpinasi, kur čia nukovus skaniausios silkės kūčių stalui?

Kol aš čia šitaip mąsčiau staiga kaip koks Kalėdų stebuklas į mano pašto dėžutę pasibeldė idol su nuoroda į dovanų vyniojimo idėjas. Būtinai panaršykit, aš įmetu tik porą nuotraukų!

O aš dar išduosiu, kad Gedimino9 Marks&Spencer yra gal kiek ir popsiško, bet visai neprasto popieriaus dovanoms. Dabar dar ir akcija paskelbta - imi 3 moki už 2, na bet aš tai nuoširdžiai nesugalvojau, kam man gali prireikti 12 metrų popieriaus dovanoms. Gall nebent vietoje tapetų būtų galima panaudoti, net nežinau...

;)

Tas visas sunkmetis, niūrios nuotaikos ir išryškėjęs kai kurių žmonių polinkis perkąsti kam nors gerklę jau šiek tiek vargina. Bet aišku, kad yra ir teigiamų dalykų, pvz., mažiau visiškai nereikalingų daiktų pirkimo, o taip pat su fantazija atgaivinami seni/nebereikalingi/kasdieniai daiktai. Tik trys pavyzdžiai:

Apyrankės iš odinių virvelių ir sagų

Lauko žibintas iš stiklainio ir vielos (tos rūdys - tai jaukus akcentas, nepaisykit). Instrukcija ČIA. 

Rankinės iš senų Bolivudinius filmus reklamuojančių plakatų. Plačiau ČIA. 

Jau seniai gromuliavau mintį, kaip mes vieną dieną su Alisa sėsim prie stalo ir gaminsim popierines lėles ir drabužėlius joms. Viskas baigėsi tuo, kad nupirkau jai knygą su tokiom lėlėm, vaikui beliko jas išsikirpti. Gėda džiunglėms. 

Užtikusi labai gražius koliažus a la vaikiškais motyvais (viskas yra ČIA) vėl susikūriau viziją, kaip mes kūrybinam su mano mažąja. Nebedrįstu prognozuoti, kuo viskas baigsis...

Realybė tokia, kad man įtinka nedaug kavinių, nes aš pati gerai gaminu maistą, o be to darbo dienos įkarštyje bristi iki gero maisto vietos pernelyg didelė prabanga ir laiko švaistymas. Išeitis viena - neštis maisto iš namų. Tą sėkmingai ir darau.

Šiandien labai tinkama diena parodyti puikaus maišelio pietums instrukciją - labai labai tinkama, nes mano naujoji rankinė dabar kvepia ratatouille - truputį išbėgo, fe. 

Papasakosiu, kaip viskas buvo. Visą šią savaitę kurpiau planą, koks geras ir visuomenei naudingas darbas būtų iškvosti kokį žmogų, kaip pakūrybinti gaminant kalėdinius atvirukus (nepatinka Kalėdos? Rekomenduoju ateinančias porą savaičių šio blogo neskaityti).

Kai galų gale atkasiau žmogų - nerealų karikatūristą ir komiksistą, kuris yra piešęs ne tik briedžius, bet ir kalėdinius atvirukus - ir išdėsčiau jam savo problemą, gavau atsakymą, kuriame figūravo tokie posakiai, kaip kad "momento klijai" (ne klijavimui), "dėti užpakalį ant kėdės", "niekuo nesiskiria nuo kitų piešinių". Taigi, instrukcijos negavau, bet sukdamasi iš šios problematiškos situacijos, metu jums keletą paveiksliukų, kurie (manau) net nereikalauja detalesnių instrukcijų.

Kokią didžiausią pavojų savarankiškai gaminant kalėdinius atvirukus aš matau? Reikia dirbti LABAI švariai ir kruopščiai: nepaklusnios žirklės, nereikalingas lašas klijų ar purvinokas piršto anstspaudas ne vietoje ir visas darbas sugadintas.

Semkitės įkvėpimo!

(atvirukai iš Marthastewart.com)

Šią dieną Lengvų daiktų kalendoriuje nuo šiol žymėsiu raudonai. Kodėl? Todėl, kad šiandien pradedu naują rubriką, kurią pavadinau Pasidaryk lengvai.

Idėja: Lengvuose daiktuose karts nuo karto (pasistengsiu reguliariai) pasirodys instrukcijos, kaip pasigaminti kokį nors gražų/įdomų/išprotėjusį/eko daiktą. Dar daugiau, kiekvienąkart tą instrukciją pristatys pats to daikto kūrėjas, kuris dar ir pats prisistatys (!).

Priešistorė: tokią rubriką buvau sumaniusi vienam popieriniam leidiniui, bet dabar ši idėja materializiuojasi mano bloge. Juo geriau man.

Beje: tik prašau jūsų, nesiekite Pasidaryk lengvai tik su Kalėdomis ar su ekonominiu nuosmukiu (šiukštu nesakykit "krizė!).

Pradedame su Margarita ir jos Meilės Zuikiu

***

Daikto kūrėja: Margarita
Jai: 29 metai
Studijavo: grafinį dizainą
Kuria: jaukius „birbizėlius“ ir žaislus, kurie dažniausiai apsigyvena draugų namuose
Daugiau: Margapieva.com

Meilės Zuikis

Medžiagos, kurių reikės:
- flizo atraižų (pilkos, baltos, raudonos ir juodos spalvų)
- sintepono
- 1 varpelio arba karoliuko.

Instrukcija:
- Nupieškit zuikį ant popieriaus (mastelis ~ 18x18 cm). Iškirpkit jį.
- Pagal iškarpą iš flizo medžiagos iškirpkit: zuiko kūnelį (2 dalys), letenėles (4 dalys), veidelį (1), širdelę (2), akis (2) ir burną (1).
- Prikimškit zuikio letenėles sinteponu.
- Pradėkite siūti nuo zuikio ausies (siūlė viršuje), nepamirškit įsiūti letenėlių. Palikit nesusiūtą tarpą tarp ausų. - Per tą tarpą prikimškit zuikį sintepono pluoštu. Tą darykit kantriai ir pamažu, nes zuikis gali būti „guzuotas“. Tolygiai prikimšus, užsiūkit zuikio viršugalvį.
- Prisiūkit veidą. Akis ir burną galima ir priklijuoti, pvz., tekstiliniais klijais.
- Susiūkite širdelę, palikdami mažą tarpelį. Prikimškite ją sinteponu ir užsiūkite. Prisiūkite mažytį varpelį arba karoliuką.

Štai taip gimsta Meilės Zuikiai

***

Jei gaminat ką nors gražaus ar žinot žmogų, kuris tą daro, nesigėdykit, parašykit man!