Jei trumpai apie priežastis, tai porą mėnesių nerašydama šio blogo pajutau, kad man to rašymo visai ne(be)trūksta (na gerai, gal ir buvo keli momentai, kai norėjau įmesti kokią žinutę...). Tai geras ženklas, kad nebeverta tęsti. Kol kas jokių naujų asmeninių projektų neplanuoju. Patylėt kartais irgi būna neblogai. 

Ačiū, kad skaitėt, rašėt laiškus ir komentarus, ačiū už geranoriškumą ir palaikymą, kurio niekada netrūko, mane tai labai įkvėpdavo! Džiaugiuosi naujom pažintim ir su malonumu prisimenu tuos momentus, kai kokioj mugėj/parduotuvėj/kavinėj sulaukdavau klausimo "gal tu esi Jurga iš Lengvų daiktų?"

:)

Jurga

Paskutinis darbas, prie kurio prisidėjau (vienas iš 1000) - "15min" Kalėdinis priedas. Labai norėjom, kad būtų ne tik ką greitosiom pavartyti, bet ir paskaityti. Jei nematėt, prašom PDF'ą. Jau atsigaunu, jau bandysiu tokiam ilgam laikui nebepradingti.

P.s. Vakar Marks&Spencer nusipirkau berniuko-meduoliuko figūrėlę, šį šeštadienį neišvengiamai reikės kepti meduolius. Jei kam nors reikia, važiuokit ir nusipirkit ;)

P.p.s. Aš savo pasirodymų karnavaluose karjerą pradėjau nuo snaigės vaidmens darželyje (šokių partnerė verkdama pabėgo į gausias žiūrovų gretas pas mamą, taigi, aš šokau solo, yra ir nuotrauka). Spėkit iš trijų kartų, kuo mano dukra bus per šių metų karnavalą????

Šiandien radau labai gerą idėją, kaip įtvirtinti eglę, manau, jūs man pritarsit. Tik kur gauti kelmą, aš dar nesugalvojau... Tiesą, sakant, dar net nežinau, ar ta eglutė pas mus bus. Bet juk reikia idėjiškai iš anksto pasiruošti.

Iš tiesų smurtas prieš moteris man visada atrodė esanti tokia periferinė, nelabai su manim susijusi problema, na, kažkas anapus. Tačiau jei paskaitysit interviu su Margarita Jankauskaite ir pokalbį su Daiva Baranauskiene, pamatysit, kad jos kabina kur kas giliau. Banaliai šnekant, priverčia susimąstyti apie tai, ką patiri kone kasdien.

Ir tada aš prisimenu visus (turiu pasakyti, gana dažnus) draugių ir pažįstamų įspūdžius. Pvz., po posėdžio, kai į patalpą įėjęs vyras demonstratyviai pasveikina vyrus, o kelių moterų tiesiog "nepastebi". Ir pati pamenu "kūrybinį susirinkimą", kai jame dalyvavusių moterų idėjos tiesiog buvo neišgirstamos ir diskutuojama tik apie vyrų pasiūlymus. O kur dar tos replikos "brangute, tu reaguoji labai emocingai. Kaip tai moteriška..." (laimei, skirtos ne man, nes manęs brangute tai jau tikrai niekas nevadina).

Kita vertus, kur čia toli pabėgsi - dar vakar aš tariausi dėl interviu su pašnekovu, kuriam sakiau "Jūs", nes žinot, jis vyresnis, mes bendraujam pirmąsyk ir tt. ir pan., o jis pokalbį baigė "gerai, Jurgute, tai tu man paskambink ketvirtadienį ryte".

Koks dar "tu", kokia dar "Jurgutė"????

Fuf.

Žodžiu, siūlau paskaityti interviu, kuriuos palinkinau, o ir komentarų peržiūra ne pro šalį - suteikia minčių. O kad būtų atsvara tekstinei daliai, štai dar ir keletas vintažinių reklamų. Joms ir skirtas posto pavadinimas. Tos reklamos labai senos, bet kaip ten buvo pas mus visai neseniai - "Kai norisi mėsos..."?

Nuotraukos Marinos Ecroos

Šiam rytui - pora žurnalų. Ir dar vieno didelio baldų pardavėjo katalogai, juose labai daug gražių erdvių, derinių foto, todėl visai nedvejodama dalinuosi. ČIA DWR rugsėjis, ČIA - lapkritis.

PIG Mag galbūt patiks skaitantiems itališkai (kažkada net nustebau, kiek žmonių LT moka šią kalbą). Įdomu, kad žurnalo mėnesio fotografe išrinkta 19 metė lietuvė, gimusi Marijampolėje. Pavartykit.

Fan the Fire yra gana klasikinis žurnalas, su miksu muzika/kinas/stilius etc., bet radau ten įdomių puslapių (ačiū už nuorodą Dovilei).

Ugnės Straigytės nuotrauka iš PIG Mag

Ir sutikit, kad jei tai būtų pora - vyras ir moteris, nebūtų taip įdomu. Vaikai šitai pora labai tinka :)