Įkvepia skrydžiui
Trečiadienis, Liepos 14, 2010 at 10:48AM Aš dažnai pagalvoju apie tą kažkurį žinomą futbolininką, kuris niekada neskraido lėktuvais - kaip nelengva jo klubo vadovams. Arba apie Larsą von Trierą, kuris irgi visur rieda ratais, bet jokiu būdu neskrenda. Neseniai kalbėjau su viena medike, kuri man aiškino, jog skristi bijo žmonės, kurie turi kokių nors didelių psichologinių problemų ar yra perdėtai jautrūs.
Skrisdama lėktuvu aš nejaučiu jokio malonumo ir azarto, o pakalbėjusi su draugais įsitikinau, kad jei jau kam nejauku skristi lėktuvais, tai skraidyk, kiek nori, tas nejaukumo jausmas niekur nedingsta.
Serialą Lost aš žiūrėjau jau tada, kai televizijos buvo jį parodę. Galų gale jis virto totalia nesąmone, tačiau be Candy Candy ir In Treatment (rekomenduoju!!!) tai yra vienintelis serialas, kurį pažiūrėjau nuo pradžių, iki tiek, kiek jo dabar yra sukurta. Štai toks serialui tinkamas bliuzonas:
(via Think.BigChief)
Reader Comments (11)
As asmeniskai skraidyti galeciau kiekviena diena. dievinu viska kas susije su letuvais, net mazus tualetus ir pervirtas mazutes porcijas maisto ir net tirpia kava...:) Bet jausmas pazistamas, turiu seimoje zmogu, kuris pridaves lagaminus kategriskai atsisake lipti i lektuva.
Nezinau apie jautruma ar psichologines problemas (tikiuosi, kad skristi bijantys zmones, ju turi tiek pat, kiek ir zmones bijantys voru), bet kiek esu skaiciusi, tai susije su kontroles netekimo baime, taigi zmones kurie yra megejai dominuoti, ir viska tvarkyti patys, kartais bijo skristi (bet pvz. nebijo vaziuoti traukiniu, nors situacija ta pati, kazkas tave veza, islipti kada nori irgi negali) Ir dar vienas dalykas, kai zmones suvokia, kad po ju kojomis 'bedugne', jiems irgi pasidaro baisu (bet jie pvz. nebijo plaukioti vidury juros, kur po kojomis irgi 'bedugne' - na gal mazesne:)...:)
Svarbiausia nepamirsti, kad baimes akys kartais buna dideles, dideles...;) ir kita karta skrendant lektuvu paziureti pro langa, kokia grazus, purus debesys... Tokiu niekada nepamatysi is apacios!!!!!
maman, as, greiciausiai, ir esu is tu megstanciu viska kontroliuoti zmoniu. Neabejoju, kad is cia ir tas nerimas pries skrydi. As, pvz., megstu dirbti viena arba vadovauti kitiems zmonems, viska kontroliuoti ir reguliuoti, nebijau prisiimti atsakomybes ir pan., taciau kai suvokiu, kad lektuve nuo manes absoliuciai niekas nepriklauso, as nieko nesukontroliuosiu, siek tiek suskystu. Traukiniai - iprastas dalykas, laivais daznai neplaukioju... Bet i debesis skrisdama pasiziuriu, grazu :)
:) Kas karta atejusi i darba matau tai, ko nemato zmones turintys iprastus darbus...Matau kylancia arba besileidziancia saule virs debesu :) Rojus, zinokite.. Kai viena dangaus puse nusidazo ryskia oranzine spalva ir debeseliai atrodo tarsi permirke ta kerincia gama.
Dirbu orlaivio palydove ir labai daznai matau keleiviu veiduose baime..Sustingusias akis ziurincias i tave. Bet juk kiekviena baime yra iveikiama! :) Prisiminkite kiekvienas savo ypatinga baime, kuria esame iveike! Ar nebuvo po to dar didesnio pasitikejimo savimi?
Taip ir su skrydzio baime..Viskas imanoma :)
Kontroliuoti nesiekiu, bet skristi nelabai megstu (nors vaikysteje megau). Tikriausiai itaka daro per zinias rodomi nelaimingi atsitikimai. Isvada - nebeziureti ziniu :)
Oi, kaip tokio džemperio norėčiau. :) :) :)
Na, lektuvu teko skristi tik keleta kartu ir tikrai nepasakyciau, kad paniskai bijociau, bet nera labai jauku..:) Ypac yra kazkoks nerimas kylant.... Na, bet kai pakyla nuo zemes, baime kazkaip praeina.. Siaip, ko gero, noreciau dazniau skraidyti lektuvais..... Ir apskritai keliauti :))
Puikus dzemperis, o ir jo manekenas John Lock- mano megstamiausias herojus buvo.
O kai is Lietuvos skrendanciam lektuvui nusileidus visi lektuvo keleiviai ima ploti - ar cia irgi taip isreiskia pasibaigusia skrydzio baime? ar cia kazkoks keistas uzsakomuju skrydziu paprotys? Oi, kaip man tada buna geda i kokios brites stiuardeses veido israiska paziureti:)
Rita, as niekada neploju :D Taip, manau, kad cia savotiska padeka uz tai, kad kankyne ore pagaliau baigesi. Johnas Lockas ir man patiko, bet labiausiai pirmuosiuose sezonuose, veliau jau atsiranda tiek mistikos, kad man kazkaip... na tiesiog gal pernelyg daug visu tu abrakdabra :)
Lektuvuose, kiek teko keliauti, dazniausiai ploja pietu saliu atstovai (nebutinai uzsakomuosiuose skrydziuose), ispanai, italai, turkai... Ir slavu saliu gyventojai, kodel lietuviai tarp ju - misterija, nors skrendant i LT Air Baltic ar Ryanair, niekas neplojo...:)
O siaip ploti gi visai smagu, va prasideda atostogos su ovacijomis....:)
Jurga, Maman, as irgi neploju. Nu man kazkaip visai nei sis nei tas. Nemaciau nei vieno skandinavo, ar net italo, ispano plojancio, nes jiems skrydziai lektuvu lyg iprasta, dazna kelione troleibusu. Tai ir to dziaugsmo nebelieka. Bet sutinku, kad padekoti komandai uz saugu skrydi - grazu. bet man vis tiek provincialumu kvepia, jums - ne?
Jurga, priminei man tuos Lost'us. As irgi situo serialu uzsikabinau jau didziajam bumui praejus. Kadangi turejau visus tris sezonus, tai ir ziurejau nesustodama diena nakti. Jau nebemaciau to sezono, kai jie grizo i sala. As vis tikiuosi, kad viskas bus kazkaip labai graziai paaiskinta, tai KODEL:) einu ieskoti nauju sezonu ziurejimui...
Na, nei provincialumas, nei kas, tiesiog matyt dauguma zmoniu tiesiog bijo skristi ir tiek, ir itampai nuimti paploja. Carteriuose sedi zmones, kurie skrenda butent atostogauti, ir greiciausiai tam tikri zmones, kurie megsta organizuotas kelionas :) Nors beveik niekas nesusimasto paploti metro, ar tramvajaus ar autobuso vairuotojui, ar taksistui...:) Ar net dantistui...:)