Mezgimas viešumoje
Antradienis, Birželio 15, 2010 at 09:54PM 
Nežinau, ar šiemet kas nors būtų inicijavęs Pasaulinės mezgimo viešumoje dienos minėjimą Vilniuje, jei Sonata nebūtų pasiryžusi įkurti Mezgimo zonos. Manau, kad ne. Todėl galima darsyk sakyti jai ačiū už drąsą ir siųsti komplimentus už šią iniciatyvą.
Kaip rodo pastarojo pusvalandžio mano naršymo internete patirtis, Pasaulinė mezgimo viešumoje diena minima visam pasauly, o Vilniuje birželio 19 d., šeštadienį ji įsilies į (iš savų šaltinių girdėjau, kad gana nupiepusią) Tebūnie naktis programą.
Daugiau dalykinės informacijos - paskutiniame Mezgimo zonos įraše. O Lrytas.lt šiandien įsimetė ir šiai progai skirtą straipsnį.
Tiesa, dabar mąstau, kad man niekada iki šiol nėra šovusi mintis sėsti kur nors Vilniaus senamiestyje ant suoliuko ir iš širdies pamegzti. Gal todėl, kad per Senamiestį aš dažniausiai tiesiog prabėgu. Nesu mezgusi ir troleibuse ar poliklinikoje, o ką jau kalbėti apie mezgimą darbe... Vilniuje esu mačiusi mezgančias moteris tik Pilies gatvėje.
Tačiau iki šiol prisimenu vieną merginą Londono metro, kuri žiauriai susikaupusi mezgė kažką, mano akimis, labai sudėtingo. Buvo gražu žiūrėti. Galbūt, jei į darbą ir iš jo visuomeniniu transportu dardėčiau kokį pusvalandį ar valandą, ne tik perskaityčiau dar daugiau knygų, bet ir pamegzčiau. Dabar gi tai darau namuose, o jei gryname ore, tai kur nors privačiai, pageidautina - po medžiais ir dar per atostogas.
Kur ir kada jūs mezgate (jei mezgate)?
Nuotrauka iš megztų vyriškų drabužių kolekcijos, kurią rasite ČIA.
Reader Comments (11)
Vieną kartą mačiau jauną moterį mezgant vertimų biure - klientę, kuriai reikėjo skubiai išversti dokumentus. Tai ji laukdama tiesiog mezgė, vis pakartodama rusiškai "Jūs mane be peilio pjaunate" :)
Asta, super, prajuokinai, beveik isivaizduoju :)
va kad ir siandien vaziuodama i darba autobuse apnerinejau (jeigu taip galima issireiksti) medinius karoliukus. daug vietos priemones neuzima ir greiciau laikas prabega is tikruju .)) kai tai atsibosta, rankose jau buna knyga .))
As mezgu tik namuose. Nenoreciau, kad svetimi zmones kokiame autobuse stebetu, kaip mojuoju virbalais. Per atostogas gal ir galeciau megzti kur prie ezero ar juros, tik beda, kad vasara nelabai norisi megzti - man mezgimas toks labiau rudens-ziemos "sportas".
Jurga, labai naudingas klausimas. Nusprendžiau, kad kadangi šiek tiek mezgimo viešose erdvėse patirties turiu, ją aprašysiu savo bloge. Ir lauksiu šeštadienio, kad pamatyčiau, kiek mezgėjų išlindo iš savo jaukių namų, paliko savo mielus įprastus mezgimo fotelius...
Ir aš, kaip Sofi, mezgu tik žiemą, kai šilta nekyla rankos, tada - gėlynai, daržas, knygos, dabar - futbolas.
Turbūt geriausiai mezgasi supamajam fotely, žiūrint kokį smagų, bet nereikalaujantį ypatingo susikaupimo filmą ar klausant audioknygų. Bet labai gerai megzt ir tada, kai reikia ko nors laukt - vaiko prie dantų gydytojo kabineto ar prie žaidimų aikštelės, autobuso, kelionės pabaigos ir t.t. Labai nervus ramina :D
Aš nuolat turiu mezginį (kiek įmanoma paprastesnį ir mažesnį) rankinėje ir niekur o niekur nepatiriu tokio daikto kaip nuobodus laukimas - man tai tiesiog mieliausias laisvas laikas mano hobiui. Ir rezultatai stulbinantys. Jau nekalbu apie kitus projektus, bet visiems savo vaikams numezgiau po 2 lovos užtiesalus (kaime ir namie) iš ripsu megztų spalvotų kvadratų. Ir niekad to nedariau namie - tam yra rimtesnio mezgimo:), tik kur reikėjo laukti. Todėl kai man kas skundžiasi, jog neturi laiko mezgimui, galiu atsakyti (mintyse:)), jog trūksta ne laiko, o noro. Neigiamos reakcijos sulaukdavau nebent tik per paskaitas, bet negaliu sau prisiimti kaltės, nes girdėjau ir mąsčiau daug geriau, negu dykom rankom nuobodžiaudama būčiau svajojus ar ką rašius ar paišius į konspektų sąsiuvinį, kad dėstytojams būtų malonu.
Mačiau vieną tokią mezgėją šių metų "Mados infekcijoje". Moteriškė įsijautusi darbavosi, kol užgeso šviesos ir pasipylė modelių eisenos. Šiaip keistai atrodė, juo labiau, kad jos vyras, sėdintis šalia, tuo metu klausėsi savo "iPod" ir vis maigė mygtukus. Iš šalies pažiūrėjus jautėsi lyg ir nepagarba šiam renginiui...
Kazkada jau tikrai seniai, kai eidavom su draugais pasedeti i ''Sava kampa'', buvo toks periodas, kai pasiimdavau megzti. Labai smagu: sedi prie stalo, klausaisi, ka visi kalba, pats ka pasakai, gurgsteli sidro ir mezgi, o jei kalba pasisukdavo apie futbola, niekada nebudavo nuobodu, nes juk... megzdavau :) Beje, zmoniu reakcija budavo labai draugiska - visi kaip vienas pamate bare mezgancia issisiepdavo iki ausu. Pastaruoju metu nebemezgu, bet kai vel kils noras, zinau, kad galiu megzti bet kur - ne tik namie.
Viena mano drauge pasake - jei pas mane i namus atsinesi mezgini - isvarysiu. Jai matot, nepagarba. O sedeti uz alaus stalo 4 valandas ir klausytis blevyzgu nieko neveikiant - tai jau pagarba... Isizeidziau.