Sekmadienis
Bal252010
naujausi mano filmai (2)
Sekmadienis, Balandžio 25, 2010 at 08:02PM
2010 04 24/šeštadienis Doug Pray ART© (2009)
Įspūdis: Paprastai tariant, tai dokumentinis filmas apie reklamą ir jos kūrėjus. Tačiau šįkart nedrįstu sakyt, kad pasakojama apie tą reklamą-teršalą, kuri nuolat lenda TV, portaluose ir žurnaluose. Puikiai "sukaltas", labai įdomus ir gyvas filmas. Ko gero, labiausiai man patiko tai, kad filmo herojai nėra nervinio tiko kamuojami jaunieji reklamos kūrėjai-entuziastai, bet vyresnioji karta, žmonės, kuriems dabar 50-70 metų ir būtent jie paleido į pasaulį legendines (Ford, Nike, Apple ir kt.) reklamas. Labai įdomu išgirsti, kaip iš dabartinės perspektyvos jie vertina savo karjeros pradžią, kai kuriuos savo sprendimus ir darbus.
2010 04 24/šeštadienis
Stephen Frears THE HIT (1984)
Įspūdis: The Hit vaidinantis Timas Rothas yra dar toks jaunas, kad net juokinga :) Šį filmą pavadinčiau labai jau šizofrenišku kūriniu - aš jame įžvelgiau ir kelio filmą, ir trilerį, ir komediją, dar prisidėjo ir labai charakteringas, savo šarmo suteikintis garso takelis, kai kuriuose epizoduoze - itin teatrališka vaidyba, na ir veiksmas dar rutuliojasi Ispanijoje... Žodžiu, labai savotiškas kino kūrinys, todėl ir mano įspūdžiai gana prieštaringi. Apie tokius filmus aš sakau "įdomus kaip fenomenas".
2010 04 23/penktadienis
Clint Eastwood CHANGELING (2008)
Įspūdis: Jei sekate kokius nors portalus, trnasliuojančius naujienas iš žvaigždžių gyvenimo (aš rss'inu JustJared), maždaug prieš metus galėjote matyti nemažai nuotraukų iš šio Clinto Eastwoodo filmo su Angelina Jolie priešaky filmavimo aikštelės. Veiksmas vyksta JAV 3-iajame dešimtmetyje, filmas remiasi true story, dėmesio centre - dingusio vaiko istorija ir nors tokie apibūdinimai jau galėtų spausti ašarą, filmas labai vidutiniškas, taigi, aš neverkiau. Angelina Jolie pasirodo kaip labai vidutiniška aktorė, jos vaidyba visai manęs neįtikino ir nesujaudino, na o galiausiai visi tie raktažodžiai-burtažodžiai "vienišos moters kova prieš sistemą", "teisingumas galų gale triumfuos","ji neprarado vilties" taip pakyrėjo, jog džiaugiausi sulaukusi filmo pabaigos.
2010 04 22/ketvirtadienis
Katarzyna Roslaniec MALL GIRLS/GALERIANKI (2009)
Įspūdis: Šį lenkų režisierės darbą rodo festivalis Šeršėliafam (tiesa, aš žiūrėjau namie) ir aš jums tiesiai pasakysiu, kad jis tikrai nėra vertas, kad jūs gaištumėt savo laiką. Iškentėjau kiek mažiau nei pusę, bet manau, kad tai yra gana daug, kad galėčiau taip pareikšti.
Filmo herojės - paauglės moksleivės, besitrainiojančios po prekybos centrus ir parsidavinėjančios už niekučius - batus, mobiliuosius telefonus ir rankinukus. Prie trijų tokių draugių šliejasi ketvirtoji - atstumtoji, draugystės ir supratimo ieškanti paauglė. Intriga lyg ir yra, bet filmą sugebėta sukurti labai lėkštą ir neįdomų, o dar šabloniškesnes herojes ir situacijas aš jau sunkiai ir įsivaizduoju.
Filmo herojės - paauglės moksleivės, besitrainiojančios po prekybos centrus ir parsidavinėjančios už niekučius - batus, mobiliuosius telefonus ir rankinukus. Prie trijų tokių draugių šliejasi ketvirtoji - atstumtoji, draugystės ir supratimo ieškanti paauglė. Intriga lyg ir yra, bet filmą sugebėta sukurti labai lėkštą ir neįdomų, o dar šabloniškesnes herojes ir situacijas aš jau sunkiai ir įsivaizduoju.
2010 04 18/sekmadienis Astra Taylor EXAMINED LIFE (2008)
Įspūdis: Man visada apmaudu girdėti atsiliepimus apie tai, kokiems dėstytojams VU Filosofijos fakultetas patiki dėstyti Filosofijos įvadą kituose fakultetuose. Na gal nereikėtų čia rašyti apibendrintai, ne visi dėstytojai kalbasi su siena ar ateina į kas 4-ą paskaitą, bet aš manau, kad į šią misiją vertėtų žiūrėti atsakingiau. Dabar aš netgi manau, kad kai kuriais atvejais vietoj vieno beviltiško dėstytojo kurso būtų vertingiau parodyti dokumentinį filmą Examined Life. Jis pakankamai pramoginis, gal net pop'siškas, o šiuolaikiniai filosofai kalba labai suprantamai ir apie aktualius dalykus - ekologiją, kapitalizmą, globalizaciją, tapatybę, sugebėjimą priimti Kitą/kitokį etc.
Filmo herojai - Slavojus Žižekas, Peter Singer, Judith Butler, Martha Nussbaum, Cornell West ir kiti.
2010 04 17/šeštadienis
Алексей Мизгирев Бубен, барабан (2009)
Įspūdis: Gana atsargiai renkuosi rusiškus filmus, nes jie vis pateikia kokių nors žiaurių staigmenų (pvz., Balabanovo Gruz-200). Бубен, барабан yra sunkus, tamsus, sugrąžinantis į baisiuosius sovietinius laikus filmas. Bendrabutinė kasdienybė, gelžbetoninis miestas, kova dėl palikimo, šykščios emocijos ir veidmainystė - tokiame fone šalta, valdinga, skurstanti bibliotekininkė įsimyli plevėsą su uniforma. Viskas baigiasi tikrai nekaip. Filmą "tempia" viena aktorė ir jai pavyksta.
Man nereikia net tokių filmų, kad bjaurėčiausi sovietine praeitimi ir niekada nevažiuočiau į Grūto parką, tačiau toks kinas šią mano nuostatą dar labiau sustiprina.
2010 04 16/penktadienis
James Cameron AVATAR (2009)
Įspūdis: Kai lūkesčiai dideli, tai ir nusivylimas - atitinkamas. Taip - Avatarą žiūrėjau namuose (bet ekranas gana didelis), taip - nebuvo jokių 3D, tačiau net ir stebuklingiausi spec. efektai nepadės, kai istorija yra tokia lėkšta ir nuspėjama. Aišku, tie momentai, kai herojai skraidė ant spalvotų drakonų, buvo gražūs, Alisai jie irgi patiktų, bet tos (rimtos) vietos, kur aplink medį susėdę mėlynakūniai traukia sutartines, kėlė tik juoką. Iš tikrųjų tai juokingų momentų buvo labai daug.
Norisi įspūdingo filmo apie ekologiją, žmogų-grobuonį, naikinantį gamtą? Prašom: Hayao Myazaki Princess Mononoke (1997). Kokius 1000 kartų išmintingesnė ir turtingesnė istorija.
2010 04 15/ketvirtadienis
Abel Ferrara BAD LIEUTENANT (1992)
Įspūdis: Wernerio Herzogo režisuotas naujasis Bad Lieutenant su Nicolas Cage'u man labai patiko, o dabar pamačiau ir ankstyvąją šio filmo versiją. Blogą policininką čia vaidina Harvey Keitelis - visiškai kitoks, nei Cage'as: fiziškai brutualesnis, iš savo vaidmens išlaužiantis žymiai daugiau psichologizmo.
Aš manau, kad 1992-ųjų Bad Lieutenant ir naujasis Bad Lieutenant tai kaip egzistencializmas ir postmodernizmas. Pirmajame yra linijinis pasakojimas, nusikaltimas ir kaltė, atgailavimas ir pan. O naujasis - toks kokainiškai haliucinuojantis ir psichodeliškas.
16 Comments | in
Knygos ir kinas | 
Reader Comments (16)
ačiū už įdomias apžvalgas. tik turiu porą pastabų:
* Šeršėliafam (ne -lafam);
* "bet aš manau, kad į šią misiją vertėtų žiūrėti atsakingiau. Dabar aš netgi manau, kad kai kuriais atvejais" - taip, tai tavo nuomonė, bet užkliuvo už akių, čia kaip sviestasviestuotas...
Ge, na taip, pavadinimą parašiau iš inercijos suprancūzindama, nes t.b. la femme, ok, pasitaisau, ačiū.
Antroji pastaba man atrodo visiška migla, gal nesigilinsiu :)
Ge, turbūt, yra lietuvių kalbos mokytoja (as) ir įsivaizduoja, kad taiso diktantą :)))) Tik su pačios (o) sakinio logika ir struktūra ne kas :D
kai parasei komentara apie ta rusiska filma irgi prisiminiau Gruza, ir Morfija...:( ne vieno is tavo isvardintu deja, nemaciau, bet Art & Copy ir Examined life labai idomus pasirode.
Dar noriu padekoti, (nors ne labai vietoje) persckaiciau Jurkeviciaus knyga, ir " sianakt as miegosiu prie sienos" Super...:) Aciu uz tipsus...:)
Paskutinis mano žiūrėtas rusiškas filmas «Волчок» padarė žiauriai stiprų įspūdį. Ypač pagrindinė aktorė.
http://www.nashfilm.ru/modernkino/4054.html
Dažnai prieš žiūrėdama filmą lyg iš įpročio paskaitau komentarus, pažiūriu filmo reitingą, lyg norėdama truputį perfiltruoti, ar jis nėra labai prėskas. Tačiau jau antrą kartą, skaitydama tavo komentarus, stebiuosi. Nesakyčiau, kad visada nesutinku, tačiau kai kurios pastabos gan subjektyvios. Juolab, lyg ir nelabai etiška vertinti filmą, dar jo nepabaigus žiūrėti. Žinoma, kiekvienas reiškiame savo nuomonę, ir vertinant meną, visada bus ginčų ir diskusijų, bet nuoširdžiai tariant, toks jausmas, kad kiekvieną filmą žiūrėjai pati pagauta skirtingos nuotaikos.
Galų gale, kad ir pastaba apie Angelina Jolie. Manau, jei jos vaidyba būtų buvusi vidutiniška, niekas oskarams jos ir nebūtų nominavę. Jeigu, kas nors dar žiūrės šį filmą, paskaitęs mano komentarą, siūlyčiau geriau atkreipti dėmesį į vieno iš berniukų vaidybą.
Nepriimk mano nuomonės labai piktai, tačiau norėtųsi, kad jeigu jau vertini, darytum tai bent šiek tiek profesionaliau. Tiesiog gaila, jeigu kažkurie tikrai geri filmai, kitų žmonių nebus pažiūrėti vien todėl, kad paskaitys tavo kritiką. Pati nebūčiau žiūrėjusi kai kurių...
:), nenoriu buti kaip Racas, reaguojantis i kiekviena komentara, taciau i tavo sureaguosiu, bet trumpai
- visu pirma, misijos rasyti profesionaliai as neprisiemiau, nuo savo nuotaiku, kai ziuriu filma, net nebandau atsiriboti. O jei man kazkas tokia misija priskiria, tai cia ne mano bedos.
- visu antra, man sunku diskutuoti su bet kuo, kas kalba apie menama objektyvuma. As labai subjektyvi ir to net neslepiu. Tarp kitko, kaip tu isivaizduoji "objektyvu" filmo vertinima? Imi kazkoki 'autoritetu' sudaryta sablona/lentele, zymi pliusus ir minusus, o po to isvedi vidurki ir skelbi verdikta, mazdaug taip?
Sakydama profesionaliau, neturejau omenyje demonstruoti savo ziniu apie filmu kurima,
Apskritai objektyvu filmo vertinima panasiai ir isivaizduociau, jeigu suprimityvinciau iki tavo aprasymo. Vaidyba, rezisura, garsas, apsvietimas, montazas..... Ir kodel 'autoritetu'? Siuo atveju nesakau, kad taip kiekvienas turi vertinti, bet atsakiau i klausima, kaip objektyvu filmo vertinima isivaizduoju.
Taciau siuo atveju vertinti filma isvis jo nepaziurejus, nederetu ir paprastam ziurovui. Butent siuo atveju esu beveik tikra, kad klysciau, taciau jeigu to filmo, kurio tu nebaigei ziureti, antrojoje, nepamatytoje filmo dalyje, tos lekstos situacijos igauna prasme? juk niekada nezinai.
O del tos nuotaikos. Buna, kad knyga skaitai ar filma ziuri antra karta, skirtingais savo gyvenimo etapais. Jeigu antra karta ziuri kitokios nuotaikos ir suvoki ji jau visai kitaip, zymiai daugiau supranti ar kazko pasisemi, ar tai reikstu, kad filmas ar knyga pagerejo? Manau, kad ne. Tiesiog kazkuri karta jis buvo neteisingai ivertintas.
Ir visa tai rasydama atkreipti demesi noriu ne i filmu vertinima. O i apskritai vertinima, kartais, galbut, isankstini nusistatyma, uzsiblokavima.
Kaip ir paprasciausiose kasdienese situacijose. Jeigu mokykloje vaikas susinervino: 'nesuprantu, nesamone', tai tadien ir nebebandys isigilinti. Ar moteris, pamaciusi suknele ant pakabos suraukia nosi, o apsivilkus, ji atrodo kuo puikiausiai.
Ir man keistos tokios tavo neigiamos emocijos, atrasinejant i neliaupsinancius komentarus. Ne visi zmones nori sukelti ginca. Kai kurie - trumpa diskusija, apsikeitima nuomonemis su kito nusiteikimu ja isgirsti, o ne blokuoti.
Zek raco dunduku atsirado LD :) kuul...:)
O man nesvarbu, kokia Jurgos nuomone apie filma. Kaip blogai ji apie koki nors filma rasytu, as vistiek viena ar kita filma ziuresiu jei to noresiu. Tiesiog idomu paskaityti, ka kiti mano apie filmus...
būtent, Artūrai, reikia ir savo galvą turėti.
blogas asmeninis, autorė pasilieka teisę reikšti savo nuomonę, kokia ji bebūtų, ir tokią pat teisę turi nekreipti dėmesio į komentarus. delfyje visuomet atsiras norinčių padiskutuoti. o jei reikia profesionalų nuomonės, skaitykite kino kritikų recenzijas.
visad atsiras ir komentatorių, ginančių Jurgą. svarbiausia, kad pati geba atsakyti, ir be jokių "prasivardžiavimų".
nieko neteisiu ir neginu, ačiū už dėmesį.
Manau, kad savo nuomonę išreiškiau pakankamai argumentuotai. Be to, čia nereikia nieko ginti, nes niekas nieko ir nepuola :D
:), ok ok, as tavo pozicija supratau ir labai normaliai i tai reaguoju. Tiesiog nekeliu sau tokiu tikslu, rasydama savo kino ispudziu, kokius galbut tu keli.
Dėl "Prekybos centro merginų" visiškai nesutinku. Taip, patys personažai atgrasūs, nemalonūs, lėkšti. Bet tokių merginų aplink pilna, o ir pats reiškinys nėra išgalvotas-tai iš tiesų vyksta gyvenime. Kad personažai kiek trafaretiniai-sutinku, tačiau antroje filmo dalyje šios ribos nusitrina ir emociškai filmas žymiai sustiprėja. Nesakau, kad tai šedevras, pati filmą įvardinčiau kaip vidutinišką, tačiau noriu pritarti komentaruose jau išsakytai minčiai, jog, neperžiūrėjus net pusės filmo, jo vertinti nereikėtų.
dėl "Laumės vaiko": žiauriai neigiamu kampu užstrigo to vaiko-apsimetėlio vaidyba, sorry, tiksliau - ne vaidyba, o jo personažo užmanymas. žinant vaikų psichologiją, atrodo visiškai, ABSOLIUČIAI nerealu, kad jis galėtų tiek laiko net nevirpteldamas meluoti ir nereaguoti į kito žmogaus (Jolie) isterijas, ašaras ir beviltišką situaciją.
net nebuvo jokių momentų, kad vaikas palūžtų, atsirastų ties išsidavimo riba, nors tokį melą sunkiai ir suaugęs pakeltų! nebent tam vaikui su psichika ne viskas OK, betgi filme tokios minties kaip ir neaptikau..
Avataro visa ir yra esme, kad ji reikia ziureti tik su 3D efektais. Nerealiai pribloskia. Ziurint net ir per pati didziausia televisoriu to ispudzio neimanoma pajausti. Tikrai nemazai praranda tie, kas sio filmo neziurejo 3D... Aplinkui skraido burbulai, atrodo kad tu vaikstai aukstai tarp medziu ar skraidai ant drakono... Jei ziuri ne 3D tada zinoma belieka tik vaikams skirta pasakele ir nieko daugiau.