Nacionaliniai pusryčiai
Antradienis, Kovo 2, 2010 at 11:47PM Jei ne žalioji arbata su imbieru (o būtų pvz., ramunėlės), mano šios dienos pusryčius būtų galima apibūdinti kaip neblogai atitinkančius nacionalinių lietuviškų pusryčių kriterijus: lietuviškas baltas varškės sūris ir mano mamos virta aviečių uogienė. Bet čia tik šiandien taip viskas susidėliojo, dažniausiai pusryčiams būna dribsniai arba kokie džiūvėsiai su arbata ir gabaliuku sūrio, kartais bananas plius obuolys. Mano dukra yra pamišusi dėl naminio guliašo, todėl buvo ne vienas kartas, kai dar susisupusi į antklodę, 10-ą valandą ryto ji kapojo vakarykščius to tiršto, sodraus, visai ne pusrytinio patiekalo likučius. Žodžiu, kiekvienam pagal skonį.
Nepaprastai gražiai nacionalinius pusryčius nufotografavo Oliveris Schwarzlandas. Man atrodo, tarsi visi tie produktai šoktų kokį baletą.
Rusija
Švedija
International
Prancūzija
JAV
Didžioji Britanija
Reader Comments (15)
Kompozicijos ir skysčių pateikimas tikrai netradicički. užskaitau. Tarp kitko, apie nacionalinę virtuvę ir paveldą. Šiek tiek pabendravęs su Vincentu Saku (nepriklausomas mitybos ir kulianarijos ekspertu) sužinojau daug įdomių dalykų kodėl Lietuva turėtų didžiuoti savo stalo kultūra. Tarkim šakutės atsiradusios Italijoje, Bonos Sforzos ir Žygimanto Augusto vedybų dėka pirmiausiai nukeliavo ne į kokią Prancūziją, o į Lietuvą. Tas pats dažnai būdavo su patiekalais ir jų įmantrumu.
oi, Edvardai, kuo jau kuo, o Edvardu Saku tai as absoliuciai nepasitikiu...
Ane? na įleisk man kritizicmo. Ką aš turėčiau žinoti?
Edvardai, panaršyk Giedriaus blogą - http://giedrius-v.livejournal.com ten jis turi surinkęs nemažai įrodymu apie tai, kad Sakas ne tik joks ne ekspertas, bet ir labai patyręs plagiatorius ;-)
Čia šiokia tokia santraupėlė, bet yra ten ir daugiau: http://giedrius-v.livejournal.com/102789.html
Edvardai, salia ZD linko dar prideciau dvieju zurnalu redaktoriu komentarus apie visiska Sako diletantiskuma. Prisipazinsiu, kad nesu pati gyvai su juo bendravusi, na bet tie zmones, kurie ikvepe mano kritiska nuomone, yra mano gerbiami ir vertinami.
Labai smagios foto, saliu meniu tikrai nuspejamas, tik to international neatspejau, galvojau, kad ten kokia Norvegija ar Danija.
Mano lietuviski pusryciai- jokiu pusryciu.
Siaip jei uzsimanyciau, tai tradiciskai megciau kose, jeigu kas isvirtu. O siaip man labai skanu keptas kiausinis ant juodos duonos, ant virsaus salotos lapas, pomidorai (ziema vynuoginiai).
Dabar kai valgyti noriu, tai atrodo, kad bet ka tiems pusryciams suvalgyciau visos foto tiktu, na, tik tos pupeles, zuvis, tai ka as zinau taip nuo ryto
Vaikysteje irgi labai megdavau guliasa, ypac valgyklini :), dabar irgi megstu, bet tai per ilgai gaminamas patiekalas, kuri pagaminusi dar ir pati noreciau valgyti, o kitur ne toks skanus kaip namie :)
Oi patinka patinka man sitos nuotraukos!:)
Aha... va kaip pasirodo yra. Mąstau kas išjungė mano budrumą tikrinti faktus. Iš tiesų radau atsakymą. Paskambinus į Lietuvos liaudies kultūros centrą, papročių ir apeigų skyrių ir pasidomėjus apie tradicinės mitybos kultūros ypatumus, jų specialistė nukreipė pas Vincentą Saką.
Na bet internetas vienaip ar kitaip sudėlioja viską į savo vietas. Šiuo atveju ačiū LD.
Tai koks tas specialus guliašas?:)
VS, tu nesijuok, bet guliasa as darau pagal Pravdoje kadaise spausdinta recepta. Nezinau, kaip ten su autentika (siaip tai tas patiekalas daug variaciju turi), bet mano seimai patinka :)
Edvardai, labai keista.. Juk tame pačiame centre dirba Nijolė Marcinkevičienė, kuri rimtai domisi ir rašo mokslinius straipsnius apie mitybos tradicijas, apeigas bei papročius. Gal tiesiog norėjo tavimi atsikratyti? :)
tai kad sakas yra abejotinas specialistas :)
ZD, tai va, kad keista. Aš užklausiau apie galimus serviravimo ypatumus, o kadangi moteris su kuria kalbėjau pasakė, kad geriau išmano valstyčių kultūrą, kur srėbdavo tik iš vieno bliūdo, tai sako va apie bajoriją ir t.t. jums papasakos geras specialistas Sakas. Tai kaip ir nebuvo reikalo sudvejoti rekomendacija.
Na visai čia kitą diskusiją užvedžiau, nukrypęs nuo temos.
Aaa... tada tai taip. Nojolė išties būtent valstiečiais domisi. Tiek ten tos lietuviškos bajorijos.. Pasiskaitykit apie lenkus ir viskas tiks :)
Prisimenant "Staltiesės ritmu".. į temą būtų "Vedybų karininkas", jei ištempsit pirmą dalį, antrą - prarysit:)