įspūdžiai: "staltiesės ritmu"
Pirmadienis, Kovo 1, 2010 at 10:03AM Penktadienį aš ruošiau kiaulienos troškinį su žaliosiomis alyvuogėmis. Buvo toks momentas, kai pasmeigiau alyvuogę šakute ir tyliai sau pagalvojau: O ką apie šitą šiltą, kiek pazmegusią alyvuogę pasakytų Paulius Jurkevičius?.
Šeštadienį kepiau viščiuką garstyčių luobelėje, Dainius, kaip visada iš Tapo D'Oro parnešė lengvo baltojo vyno. Taigi, kramčiau aš viščiuką, gėriau vyną ir bandžiau suprasti, dera mėsa su vynu, ar pjaunasi. Ir vėl mintyse klausiau patarimo Pauliaus Jurkevičiaus.
Vakar Dainius nupirko naują butelį alyvuogių aliejaus, aš jau spėjau išanalizuoti net ir mažiausias raides ant etiketės, bet iki šiol galutinai neaišku, turime 0,7l visiško niekalo ar 0,7l pusę bėdos.
Nebijokit, nieko tragiško man nenutiko, tiesiog ką tik perskaičiau Pauliaus Jurkevičiaus knygą Staltiesės ritmu (leidykla Tyto Alba, 2010, 356 psl). Jei tiksliau, net neperskaičiau, o prarijau. Ir dabar manau, kad ryti jos nereikėjo. Būtent praryta, o ne pamažu perskaityta ši knyga ir gali priversti jaustis desperacijos apimta namų šeimininke.
Jeigu jau visai be jokių juokų, knyga puiki. Skaitydavau kone visus šio autoriaus straipsnius, kai jie pasirodydavo Lrytas.lt. Todėl dėl knygos net nesuabejojau. Tiesa, tuos visus straipsnius skaičiau ne tik su susižavėjimu, bet ir kiek priekabiai - dvejus metus lankiau paskaitas pas dėstytoją iš Italijos Pierluigi, kuris, mokydamas kalbos tikrai nemažai laiko skyrė maistui ir gėrimams.
Knygoje man patiko:
- labai platus temų spektras (gal tik espresso man visai neaktualu), o ir aptariamos jos ne tik puodų, virtuvės, bet ir tradicijų, kultūros kontekste;
- jos pritaikomumas - turiu galvoje ne receptus, kurie labai laisva forma surašyti vos keli, tačiau ir bendrus, ir tikrai praktinius patarimus, padrąsinimus, galų gale - paskatinimą domėtis tuo, ką valgai ir geri, paguodą, kad iš pirmo sykio daugelis dalykų gali ir nepasisekti;
- autoriaus humoro jausmas ir ironiškos pastabos, bet ne tuščiai ir su pagieža švaistomos, bet žeriamos argumentuojant ir kartu nedramatizuojant situacijos. Žodžiu, jei ir yra nemažai lietuvių maitinimosi įpročių kritikos, tai ta kritika dažniausiai išsakomos su šypsena, o ne šaukiant mamma mia!
Knygoje man kiek užkliuvo:
- ypatingas dėmesys Palangoje vasarą atostogaujantiems lietuviams (jei perskaitysite knygą, suprasite, apie ką aš) ir kalbininkams. Nežinau, galbūt jei aš apsigyvenčiau Italijoje ar Ispanijoje, lietuviai kalbininkai man taip pat atrodytų absoliutūs puskvaišiai, bet aš savo knygoje to primygtinai nekartočiau. Būtent šis pasikarojimas lindo į akis.
- šioks toks kai kurių temų persidengimas - matyt, tai neišvengiama, nes, kiek suprantu, knyga sudaryta iš Lrytas.lt ir kitoje žiniasklaidoje publikuotų straipsnių, papildytų būtent knygai skirtais tekstais. Taigi, kartais juste junti, kaip du gretimi tekstai šiek tiek skirtingais žodžiais kartoja tą pačią mintį. Trumpai tariant, knygos redaktorės vietoje kai kurias vietas būčiau kiek praretinusi.
Autoriui aš pavydžiu:
- žinoma, Italijos, nes pripažinsiu, kad buvo momentų, kai tyliai jam priekaištavau: Lengva, jums, Pauliau Jurkevičiau, kalbėti, kai jau 15 metų gyvenate šviežios žuvies, pomidorų, pastos, alyvuogių, mozzarelos, n rūšių vyno ir limoncello šalyje. Pagaliau, šalyje, kurioje nebuvo tarybinių valgyklų epochos. Sakote: O kaip gi nuostabūs lietuviški burokėliai, ropės, skilandis, bulvės ir alus? Gerai jau gerai, pasiduodu.
Nuotraukos ir paveikslėliai:
- jų knygoje tiesiog nėra. Ir nors pradžioje tuo nusistebėjau, dabar manau, kad kitaip ir negalėjo būti. Čia svarbiausia tekstas, kuris dar ir išpausdintas ant neva pasendinto popieriaus (todėl nuotraukų spaudos kokybė būtų prastoka). Be to, aš ir vėl beveik girdžiu autoriaus balsą, kuris sako: Miela mano skaitytoja, pati pagalvokite, nejaugi jūs manote, jog kažkokia nuotrauka, tegul ir per visą puslapį, jums perteiks mozzarelos švelnumą, vyno kvapnumą, espresso aromatą ir Parmos kumpio atspalvį? Iš šioje vietoje aš net nedrįstu ginčytis - nuotraukos nekvepia, jų neparagausi ir nelyžtelėsi.
Reader Comments (18)
Superine knyga. Sekmadieni baigiau skaityti ir taip pat siek tiek gailiuosi, kad ji taip greitai baigesi :( Nors vietomis jau save stabdziau, kad skaityciau leciau ir malonumo ilgesniam laikui uztektu ;)
as irgi galeciau sutikti su tais paciais komentarais del temu persikartojimo bei palangos lietuviu ir lietuvos kalbininku burnojimo. bet siaip gera knyga. galetu buti dar siek tiek labiau susisteminta. tada butu galima naudoti kaip vadoveli :)
Ach, aš perskaičiusi knygą stovėjau pusvalandį prie aliejaus lentynų... ir irgi nežinau, ką nusipirkau :)
Nu velnias, kaip itikinamai parekomendavai Jurga, dabar reiks ieskoti, kaip ta knyga is LT parsisiusdinti...:)
Man Jurkevicius, Sabaliauskaite ir Uzkalnis, ir Donskis patinka butent del savo rasymo stiliaus, ne visada pritariu tam ka jie paraso, bet manau, kad jie vieninteliai tikrai galintys rasyti....:)
Maman, knyga gali nusipirkti http://www.patogupirkti.lt, siuncia ir uzsieni... as uzsisakiau... lauksiu, o po to skaitysiu:)
Arturai, radau jau, bet nenoriu moketi tiek pat uz siuntima, kiek knyga kainuoja, tai dabar galvoju, kokiu cia dar knygu uzsisakius... Gal kas kokiu tipsu turit is lietuviu rasytoju, ar siaip neblogu idomiu knygu?
maman, butinai imk Giedros Radvilaviciutes "Sianakt as miegosiu prie sienos". Jei neskaitei Kristinos Sabaliauskaites "Silva Rerum" irgi rekomenduociau, isradingai sukurptas romanas. Mazai lietuviu autoriu skaitau, kol kas tiek rekomendaciju...
Aciu uz Radvilaviciute, butinai paziuresiu, Sabaliauskaites, jau perskaiciau, labai patiko...:)
Siaip viskas knygas skaitau angliskai, todel prasau, tik lietuviu rasytoju tipsu...:) Apie lietuviu siandienine literatura irgi zinau, gana mazai, tiek kiek kartais uzkliuva kur spaudoj...:)
Baisiai gailiuosi, kad Undine Radzeviciute, parasiusi "Strekaza", daugiau nieko nieko... "Tyto Alba" pries pora metu zadejo, bet... Plona knygute, pabaigus norisi vel ir vel skaityti... Labai labai siulau. Beje, apie kalbininkus, kurie baisiai nepatinka P. Jurkeviciui. Proto poilsiui skaiciau Stephen Clarke "Vnieneri metai mesle"ir "Tikras meslas". Atrodo, pastarojoje taip uzvaziuota prancuzu kalbininkams, kad oi... Tik nezinau, kiek ten tiesos :)
"Strekaza" nerekomenduočiau net priešui O_o
Vieneri metai mesle, buvo tikras meslas, net pasigalejau, kad pirkau. Neatsimenu, kas ten buvo apie kalbininkus, bet siaip visa knyga gana prastai parasyta, tiems, kurie apie Prancuzija nepernelyg daug zino, ar prancuziskai neparle, yra is viso abrakadabra, galvojau, kad bus toks plius minus idomus juokingas romanas visiems, net ir tiem, kurie FR negyvena, bet pasirodo, viso labo kazkokio neuroto fantazijos, ir vien tik skundai, skundai ir skundai....
Sudomino mane ta Jurkeviciaus knyga - itariu, tikrai patiks.. Pirksiu.
sorry, bet tokios snobiskumu pertvinkusios knygos seniai neteko skaityti... gal lietuvos pseudosnobai ir gali p. jurkeviciu tituluoti naujuoju italijos-lietuvos gurme, bet tik ne tiek, kurie geriau ta italija pazista (teko pora metu pagyvent). prisipazinsiu, nusipirkau ir as, smalsumo paskatinta, bet kai skaitau namie ir kartais garsiai cituoju, smagiai krizenam kartu su mano vyru italu is to perdeto italijos, kaip gurmanu rojaus ir tikru skonio guru, ivaizdzio... taip, italijos maisto kultura - kulto kultura, bet nereikia hiperbolizuot ir idealizuot, anyway, dziaugiuos, kad atradus alyvuogiu alijetu atradome ir naujaji skonio tendenciju diktatoriu :)) tikrai juokinga, net neskanu
jurgita, bet juk nera ten tos panegirikos tiek daug, kiek tu matai. Be to, as ta kiek pakyleta stiliu net pateisinu, gastronomija yra Jurkeviciaus aistra ir jis mato Italija taip, kaip mato, per maisto-gerimu prizme. Bet siaip man patiko, kad atsirado ir kitokia nuomone apie knyga. O italas vyras tai komplikuota, nedristu sakyti "uzjauciu", negraziai nuskambes, bet... :)
na del vyru italu "komplikuotumo" beprasmiska diskutuot, taip sakant, kiekvienam savo :) beje maniskis (virtuve jo valdos) alieju daznai renkasi skardinej talpoj, nes bet koks kontaktas su tiesioginiais saules spinduliais jam kenkia. o siaip kas tiesa, tas ne melas, pamisusi italija del maisto.... tik nezinau, ar gerai labai tai... pradzioje budavo sokas, kiek galima sneket apie ta maista, kiek galima diskutuot, ieskot ir galu gale kiek galima valgyt...atrodo, nieko svarbesnio nera. ir niekaip bendradarbiai nesuprasdavo, kaip galiu atsisakyt kasdieniniu 2val pietu restoranelyje.... tiesiog savo 2val ir 30e kasdien mieliau naudociau kitiems tikslams :) kita vertus, tiesa ir taip, kad geroms gurmaniskoms atostogoms geresnes vietos tikrai nera
jurgita, zinoma, kiekvienam savo, tiesiog mano ispudziu, daugelis vyru italu yra nemazi plepiai, o man nieko nera nesuprantamiau, mazai kas taip vargina, kaip neuzsiciaupiantis vyras :)) na bet cia menkniekis.
kalbant apie maista ir Italija, tai as niekur nesu valgiusi baisesnes picos, kaip Romoje (su bulvemis ir rozmarinais, fe fe fe), bet toj pacioj Romoj vienam mazam restoranely valgiau ir vienus is dieviskiausiu mano ragautu patiekalu... Ta ivairove, tie kontrastai tiesiog stulbinantys.
nusipirkau ir as "Staltieses ritmu" Veziausi ja specialiai i Roma atostogu metu. Is esmes man patiko, gal tik kiek erzino kategoriskumas savai nuomonei ir ironija. Kaip ir Jurgita, pakrizendavom su vyru ir citatu. Dar as kiek pasigedau konkretumo.
O visumoj knyga patiko- yapc smagu buvo skaityti valgant violetinius apelsinus, zaliuosius pomidorus ar pirma karta gaminant artisoka :)
šios knygos perskaičiau dar tik trečdalį, bet jau pavargau. Toks perdėtumas, tiek kartų kartojama ta pati informacija ir tiek negatyvo, o maža "profesionalo", "gurmano", "eksperto" pasiūlymų, kaip turi būti teisingai daroma. Kai kurios pastraipos įdomios, bet dėl šių kelių vietų tikrai neverta visos knygos pirkti. Kaip jis su perdėtu išdidumu ir snobiškumu autorius rašo apie gurmanus arba nepagarbą maistui, taip aš pavadinčiau šią knygą nepagarba skaitytojui. Leidžiant straipsnių rinkinį, jie t. b. "apdailinti"-redaguoti, informacija nesikartojanti kas antrame lape, nes perskaičiusi 10 puslapių aš vis dar skaičtau apie tą pačią tragišką picą su padažais, užgeriamą kokakola ar kava "latte". na bet šiais visuotinio rašymo laikais, skaitytojui išūkis pasirinkti gerą ir vertingą skaitymą, dėl to ir paraš šį komentarą.