Taip tragiška, kad net juokinga
Trečiadienis, Lapkričio 24, 2010 at 09:22PM Šiandien kartu su "15min" Kaune pasirodė 4 puslapiai, skirti Kauno moterų draugijos akcijai "16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų". Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, prisidėjusi prie tų keturių puslapių atsiradimo.
Iš tiesų smurtas prieš moteris man visada atrodė esanti tokia periferinė, nelabai su manim susijusi problema, na, kažkas anapus. Tačiau jei paskaitysit interviu su Margarita Jankauskaite ir pokalbį su Daiva Baranauskiene, pamatysit, kad jos kabina kur kas giliau. Banaliai šnekant, priverčia susimąstyti apie tai, ką patiri kone kasdien.
Ir tada aš prisimenu visus (turiu pasakyti, gana dažnus) draugių ir pažįstamų įspūdžius. Pvz., po posėdžio, kai į patalpą įėjęs vyras demonstratyviai pasveikina vyrus, o kelių moterų tiesiog "nepastebi". Ir pati pamenu "kūrybinį susirinkimą", kai jame dalyvavusių moterų idėjos tiesiog buvo neišgirstamos ir diskutuojama tik apie vyrų pasiūlymus. O kur dar tos replikos "brangute, tu reaguoji labai emocingai. Kaip tai moteriška..." (laimei, skirtos ne man, nes manęs brangute tai jau tikrai niekas nevadina).
Kita vertus, kur čia toli pabėgsi - dar vakar aš tariausi dėl interviu su pašnekovu, kuriam sakiau "Jūs", nes žinot, jis vyresnis, mes bendraujam pirmąsyk ir tt. ir pan., o jis pokalbį baigė "gerai, Jurgute, tai tu man paskambink ketvirtadienį ryte".
Koks dar "tu", kokia dar "Jurgutė"????
Fuf.
Žodžiu, siūlau paskaityti interviu, kuriuos palinkinau, o ir komentarų peržiūra ne pro šalį - suteikia minčių. O kad būtų atsvara tekstinei daliai, štai dar ir keletas vintažinių reklamų. Joms ir skirtas posto pavadinimas. Tos reklamos labai senos, bet kaip ten buvo pas mus visai neseniai - "Kai norisi mėsos..."?
Reader Comments (9)
Ai, mergaitės, aš sakyciau nereikia iš tiesų reaguoti taip emocingai :) pakikenkime ir iš tų reklamų, is iš paplitusio stereotipo, jog moterys tai gražūs, pūkuoti, ružavi padarėliai :)) Visos žinome, kokį didžiulį ačiū mums skoloj pasaulis už tai, jog šiandien sukasi sklandžiai, jog ryte vyrai gali eiti į darbą ir nuversti kalnus. O kiek dar mūsų yra vadovės, teisininkės, verslininkės, projektų koordinatorės, kiek situacijų mūsų grynai moteriškos intuicijos dėka buvo užglaistytos sklandžiai, kiek karų dėl to buvo išvengta :) Moteris gražus, svelnus, pūkuotas padariukas yra todėl, kad leidžia pasauliui manyti, jog ji tokia yra;)
Visiškai rimtai žiūriu į smurto prieš moteris problemą, tikiuosi matosi, jog ankstesnė mano pastraipa yra ne apie šias situacijas.
Tos vintažinės reklamos tikrai 'iškalbingos'. Man kažkada labai užkliuvo . Einu prie kavos paskaitinėt nuorodas :)
negerai čia linkas susidėjo :)) Priteršiau :)
O aš tai manau, kad stipriai, oi, stipriai reikia spirtelti į vieną minkštą vietą :) Nes, va, po tokių "kiau kiau kiau" ir būna, kad užsimiršta ir kojas pradeda valytis į tą rožinį ir pūkuotą beigi nuglostytą kilimėlį. Ir užteks čia tų legendų apie Kleopatras ar dar kokias "stiprias asmenybes". Nežinau net, ką čia ir pasakyti. Užknisa tokie žurnaliniai plepaliukai.
Žurnaliniai plepaliukai? Nuosirdziai tikiu tuo, ką rašau. Kojas valytis gali tik tada, kai tai daryti kas nors leidžia. O moterys būdamos moteriškomis visada pasiekia daugiau, negu, atsiprašant, demonstruodamos vyrams, kad pas jas didesni "kiausai".
Man priimtina, vertinti zmogu, asmenybe, vyra/moteri, neneigiant ir zavintis lyciu skirtumais. Bet nekenciu, kad moteriskumas daznai asicijuojamas su familiarumu, o del to kaltos tos pacios pukuotos - rozines, familiariu moteriskumu besiplaisktancios moteriskes. O tai yra ne kas kita kaip manipuliavimas vyru silpnosiomis vietomis. Deja, neuztenka man pakantumo familiarom rozinem pukuotom moteriskem, isivaizduojanciom, kad valdo pasauli... kol nenuluzta vienas is jos roziniu naguciu.
Straipsnis keistas, kodel suplakama i viena vieta buitinis smurtas ir seksizmas. Smurtas gali buti ne tik preis moteris.
Siuo metu gyvenu Portugalijoje. Tai cia vyro ir moters statusas l. skiriasi ir turi savo stereotipus, kurie man atvirai nepatinka. Moterys nori neprikalusomybes, pripazinimo, bet tai "keistai" igyvendina. Dazniausiai nedirba, buna "namu karalienes", labai pavydzios ir savininkiskos, bet finansiskai visgi priklausomos. Bet visvien lipa vyrui ant galvos, didelis nesusikalbejimas vyksta ir tai veda i buitini smurta. per zinias daznai pranesa, kad tokie atvejai pasitaiko ir mirtini. Cia apskritai zmones pilni aistru, todel yra daug "slidesni", indirect ir intrigantai. taigi moterys l. naudoja visus savo moteriskus "pukuotus" ar "gyvatiskus" ginklus, kas nuosirdziai uzknisa.
As noreciau, kad darbe buciau vertinama lygiomis galimybemis ir teisemis, t.y ne kaip moteris darbuotoja, bet tik kaip darbuotoja. Nesutinku su feminizmu, nes vien zodis, konceptas iskelia ir sureiksmina i moteri ir taip pat nepritariu seksizmui, cia taip pat moters sureisminimas, tik kitas ektremumas.
Mane tai ir papiktino, ir nuliūdino komentarai po tais straipsniais. Reikia būti arba visai aklam, arba durnam, kad galėtum sakyti, jog Lietuvoj tokios problemos nėra. Pati esu mačiusi daugybę tokių atvejų- tiek psichologinio, tiek fizinio smurto.
O Jurgos "nutikimas"- irgi dažnas dalykas, tik truputį iš kitos operos (nors kartais irgi siutina).
Plaukai pasišiaušė skaitant apie tą pūkuotą padariuką. Mane toks aprašymas žemina. Baisu kad moterims nuolat duodamas švelnintojos glaisttojos vaidmuo. Vyrai kalnus verčia, o mes tuo metu atlaidžiai šypsomės ir laukiam jų , vienoje rankoje laikydamos pleistrą jų karinėms žaizdoms, kitoje- viskio taurelę. Ir , aišku, laukime jų apsirengusios seksualiais apatiniais...
Ką tai reiškia būti moteriškai, norėčiau paklausti. Nuolat šypsotis, pasitenkinti žemesnėmis pareigomis, leisti, kad kiti liptų ant galvos? Gražiai rengtis ir eiti į soliariumą? O gal užpakaliuką šiek tiek pakraipyti prieš vyrus kolegas?
Jau atleiskit, bet čia ne moteris, o tiesiog nekompetetinga mėme