Trečiadienis
Bal012009
Aš čia gyva
Trečiadienis, Balandžio 1, 2009 at 01:05PM Kai prie viršutinio, ilgai besimarinuojančio posto pradeda rastis komentarai, "kur dingo Jurga?", suprantu, kad laikas sekundei pasirodyti. Savaitgalį mane pasiekė liūdnos naujienos - mirė mano mylima močiutė, pas kurią praleisdavau daugelį vasarų.
Ir dar graužia sąžinė, kad pastaruosius penkerius metus taip ir nesugebėjau jos aplankyti. Taigi, dar porą dienų pamedituosiu.
Reader Comments (21)
Na vat, pasirodo Mezzanine ir Lengvi daiktai turi panašumų netgi tokiuose liūdnuose dalykuose. Mezzanine savaitgalį palaidojo mylimą savo senelį. Taigi, užuojauta tau.
užjaučiu dėl močiutės mirties... aš irgi panašiai jaučiausi, kai mirė senelis šią vasarą - galėjau dažniau jį lankyti.
aha, cia mes visi panasus. mire ir mano mociute kovo 8. palaidojau. ir ta grauzatis atsiranda, kad visai salia gyveno, o pastaruoju metu laiko skirdavau ne tiek, kiek to nusippelne. nors tuo pat metu sedi ir bendrauji forume su kokiu visai tau nepazistamu zmogumi... keistai mes elgiames.
laikykis.
Savaitgalį mirė mamos brolis - mano krikštatėvis..
Suprantu, kaip jaučiatės.
Užjaučiu Jus. Stiprybės!
Gyvenant Lietuvoje, per 5 metus nesugebet aplankyt?! Tik nesnekekite apie meile =D
Va taip ir pasireiskia, kad kartais daiktai svarbiau nei zmones..
As gyvenu toli uz LT, bet sugebu bent pora kartu per metus aplankyt savo 96eriu mociute.
to Sandra - tai gal jau nepulkim moralizuot ir darytis mazu maziausiai keistu isvadu apie meiles ir nemeiles, ka?? tikrai ne vieta ir ne laikas :/
Turbut kad ir kiek bebendrautum, kai netenki artimu zmoniu, vis tiek kankinies, kad to buvo nepakankamai, kad neparodei, kaip is tikruju juos myli, nebuvai nei pakankamai svelnus, nei atlaidus - o galejai. Turbut zmogus taip jau suredytas, kad zino apie visa ko laikinuma, bet nesamoningai atsisako tuo tiket. Gal kitaip tiesiog neistvertu? Uzuojauta visems, netekusiems brangiu zmoniu.
Sandra, su tuo tave ir sveikinu. Kandidatuok kada nors i LT prezidentes - busi pavyzdys visiems.
Uzuojauta.
As irgi praeita rudeni palaidojau mociute. Praejo beveik 5 menesiai, bet iki siol daznai apie ja galvoju ir liudziu. Sakoma, kad su artimojo netektimi zmogus sustaitaiko praejus mazdaug 1,5 metu. Laikykis, Jurga. Svarbiausia suprast, kad mirtis nera pabaiga. Tai - naujo pradzia. Esu tikra, kad tavo mociute tave stebi is dangaus. (Taip kalbu, nes taip lengviau, nei but realistu siuo atveju).
Sandra taktiška kaip tankas.
Nu ok ok, atsiprasau uz tankistes taktiskuma.
Netektis visada yra skaudi. Nenorejau is NETEKTIES tyciotis.
Stiprybes Jurgai.
aš nuo ryto vis atsiverčiu šį postą ir paskaitau komentarus. Vis noriu pakomentuoti, bet susilaikau..Tik kad mes žmonės tokie egocentrikai esam, kad negalim susilaikyti savo nuomonės garsiai nepasakę, įsivaizduodami, jog ji labai svarbi.
Taigi. Mano nuomone ši tema apskritai ne ta, apie kurią reiktų "postinti", o vėliau visiems komentuoti, kas ko neteko. Labai liūdžiu už kiekvieną išėjusią sielą ir už kiekvieną jų gedintį, tačiau kažkaip labai apmaudu, kad internetas įsiveržė į mūsų gedulą, vidinius apmąstymus.
Gal žiūrėjot prieš porą savaičių "gerumo dieną"? Rodė vieną reportažą, kur mūsų scenos žvaigždžių klausinėjo apie tai, ar jie yra susidūrę su vėžiu. Ir tada visi pasakojo, kaip jų tėčio brolis sirgo, kaip geriausio draugo mama sirgo, kaip senelis sirgo, bet pasveiko, kaip netikra močiutė sirgo ir panašiai. Ir išties buvo graudžiai juokinga. Aš tai vadinu tiesiog susireikšminimu.
va. puikus žodis. susireikšminimas :))
P.S. sakyčiau su savo komentaru taip pat susireikšminau. ačiū :)
Apie susireiksminima as irgi pagalvojau, bet prisiminiau, kad ir pati susireiksminau rasydama kiek kartu per metus, kokio amziaus mociute lankau =D
Is tiesu juk web 2.0 ir buvo sukurtas reikstis/pasireiksti/susireiksminti =)
Nesusilaikiau ir as. Pritariu visom 4 letenom Ievai - tema netinkama nei postinimui, nei komentavimui.
na, jei jau taip imsi drebeti, "kaip tik cia man netycia nesusireiksminus!", tai apskritai negalesi jokios savo nuomones apie nieka pasakyt. Cia juk ne kokios valdiskos institucijos tinklapis, cia asmeninis blogas, todel negali buti netinkamu temu. Ar taip nemanot?
As manau, nera netinkamu temu blogui, ypac asmeniniam. Man geriausias pavyzdys yra Dooce, kuri raso apie savo nestumus, persileidimus, depresijas ir auglius. Kvailiau jauciausi po mociutes laidotuviu dvi savaites tupejusi krumuose ir nieko nerasiusi, o paskui islindusi su postu apie Prada batus :)
Ir as jau seniai rasiau - jei kazkas piktina, kraupina, nepatinka - neskaitykit.
visu pirma, nuosirdziai uzjauciu
visu antra, siek tiek pritariu Sandrai, kad 5 metus neaplankyt mociutes nelabai grazu..
bet toks pasaulis siais laikais, susvetimeje zmones, vien darbai ir rupesciai, savi reikalai, liudna, nes jei daugiau butume su artimais mum zmonemis, patys jaustumemes laimingesni.. juk paciam nebutu labai smagu ir gera buti mociutes vietoje..
Man jau kantrybe baiges - todel leisiu sau dar karta "susireiksmint": klausykit, bobos, turekit bent truputi sirdies ir liaukities grauzti zmogu, kuriam ir taip skauda!
Pirmiausiai - uzuojauta Jurgai.
Siaip senokai atradau ir skaitau si nuostabu bloga, ir dar nekart nekomentavau, bet sikart taip pat nesusilaikiau - visiskai pritariu 100% emai - tai asmeninis blogas, ir jei zmogus pasidalino savo isgyvenimu, ji reikia uzjausti, o ne kalt prie sienos su kazkokiais pamokslais ar pastebejimais, o jei jau norisi moralizuot, tada geriau padaryti "shut down" ir eit lankyt giminiu ir artimuju.