Lengvi daiktai

Prisipažinsiu, kad nors ir nesu labai lengvai emociškai išbalansuojamas žmogus, visa šita krizė/sąstingis/recesija/ekonominiai kataklizmai kartais jau ir mane pradeda varginti. Laimei, turiu draugų, kurie nestokoja optimizmo ir sako, jog kai kurie verslai ir versliukai pamažu, bet jau atsigauna. Labai noriu tuo tikėti. Ir su šiokia tokia nuostaba bei pagarba žiūriu į drąsius žmones, kurie šiuo apyžiauriu metu atidaro parduotuves ar imasi kitų verslo iniciatyvų.

Ačiū Vaidai iš Happeak, kuri parašė man apie naują visai neseniai atsidariusią parduotuvėlę. Apsilankiau joje penktadienį ir dabar jau laikas konkretybėms bei įspūdžiams.

Parduotuvė Spicy Look maždaug prieš mėnesį atidaryta S.Skapo g. 3 (jei nežinote, tai ta maža gatvelė, kuria iš Daukanto aikštės galima nukeliauti į Pilies gatvę).

Spicy Look prisistato Facebooke taip: prieskoniai tavo stiliukui dozuoti pagal skonį :) O paprastai tariant - tai aksesuarų parduotuvė, kurioje visi daiktai turi savito cinkelio. Megztos didžiulės kepurės, Vilniaus kailių pagal specialų užsakymą siūtos kepurės, Le Muse drabužiai, įdomios pėdkelnės (www.muzikakojoms.lt), Martyno kurti atšvaitai, kuriuos jau galėjote matyti Daiktų viešbučio Dizaino turguje ir dar šis bei tas. Dar rasite ir Bensimon batų, ir spalvotų nepamenu-kokio-gamintojo-piniginių, žodžiu, visko nesuminėsiu.

Rasti vieną vardiklį visiems šiems daiktams gana sunku, bet jaučiasi, kad jie atrinkti atidžiai, o ne šiaip pateikiama krūva atsitiktinių dalykų. Aš manau, kad jums tikrai verta ten užeiti, pasidairyti ir įvertinti.

(Nuotraukos iš Spicy Look profilio Facebooke)

Seniai taip bebuvo, bet man net nagai niežti, kaip noriu parašyti apie parduotuvę, kurioje šiandien apsilankiau! Viskas prasidėjo nuo obuolių sūrio. Rudenį viriau jį pagal Lino Samėno receptą. Darbo kiekis nerealus: pora valandų virimo, pora dienų slėgimo ir tada dar savaitę džiovinau. Ir išėjo toks niekingas plonulytis mažulytis, bet labai skanus sūriukas. Padejavau sau tyliai, kad nors ir labai skanu, darbo tikrai pernelyg daug... Ir ką jūs galvojat, vakar darbe paragavau labai labai skanaus obuolių sūrio ir čia pat sužinojau vietą, kur jo galima nusipirkti.

Taigi, iki kelių klimpdama sniege šiandien apsilankiau Senamiesčio krautuvėje, kuri veikia Literatų g. 5 (einant nuo Pilies gatvės link restorano Saint Germain dešinėje). Duris ji atvėrė lapkritį, bet per visą šitą laiką nepasitaikė keliauti pro šalį. 

(Senamiesciokrautuve.lt nuotr.)

Berods aš jau rašiau, kad manęs nepapirks jokia eko/sveikuoliška/teisinguoliška parduotuvė, jei joje rasiu tik Weledą, eko alyvuogių aliejų ir kokius dribsnius iš Vokietijos 250g/18Lt. Na, manau, jūs suprantat, ką aš turiu galvoj.

Senamiesčio krautuvė nusipelno labai gerų mano žodžių, nes asortimentas joje ne tik labai įvairus, bet ir paprastas, lietuviškas ir visiškai nepasikėlęs. Parduotuvėje yra kelios patalpos, kurių kiekviena skirta kelioms atskiroms produktų grupėms (mėsa ir pieno produktai, uogienės ir žolelės ir pan). Kadangi naminio maisto tiekėjų ir su parduotuvėmis bendradarbiaujančių smulkiųjų ūkininkų Lietuvoje ne tiek jau daug, čia rasite nemažai produktų, kurių galite yra ir kitose eko parduotuvėkėse ar turgeliuose.

Bet pakartosiu - asortimentas stebėtinai gausus arba aš ten pataikiau tiesiog stebuklingu laiku: nuo obuolių iki visokių avižų, nuo kaimiškų kiaušinių iki naminių šaldytų koldūnų, nuo morkų ar šokoladinio pyrago (niam, galima ir paragauti) iki visokių žolelių ir barsuko taukų (!!!).

Mano pirkinių krepšelis nebuvo labai įspūdingas, nes per sniegą sunku nešti: apie 500g morkų pyrago (iš jo dabar liko tik trupiniai), kiaušiniai (7,5Lt/10vnt.) - tokie dideli, su mėšliuko likučiais ant lukšto :)), dar bruknių nektaras ir, aišku, obuolių sūris - dėl ko aš ten ir ėjau. Apie produktų kainas manęs neklausinėkit, aš manau, eidami pro šalį užeikit ir viską apžiūrėkit.

O jei kas nors dabar labai nori diskutuoti apie raktažodžiais eko ir sveika prisidengiančias piktąsias jėgas ir panašius dalykus, tai mielai prašom į komentarus, bet nepažadu, kad aš toje diskusijoje dalyvausiu ;)

Priklausomai nuo darbų kiekio, kankina ar nekankina mane nemiga, mezgu kam nors ką nors, esu Vilniuje ar Ignalinoje, per mėnesį perskaitau nuo 4 iki 10 knygų. Tuo metu, kai neturiu jokios skaitomos knygos, jaučiuosi labai frustruota. Tačiau turint galvoje dabartines knygų kainas, dėl šios mano skaitymo aistros kai kuriais mėnesiais šeimos biudžeto disbalansas būtų garantuotas.

Prieš kelis mėnesius aptikau internetinį knygyną Sena.lt, kuris suteikia progą be jokių tarpininkų, susitarus su trokštamos knygos savininku, greitai ją įsigyti. Tiesa, tas greitai yra gana sąlyginis, be to, kartais man vis dar norisi pasiknisti knygynų lentynose. 

Nauja mano atrasta vieta - naujų ir padėvėtų knygų knygynas Visų Šventųjų g. 5. Užėjom ten su Alisa knygynui nesėkmingą dieną - naktį jis buvo užlietas, nukentėjo ne tik sienos, bet ir nemažai spaudinių. Tačiau dėl tokios nemažos katastrofos šiai vietai žavesio vistiek nepritrūko.

Asortimentas: Tiesą sakant, po naujų knygų lentynas nesidairiau, mane labiau domino tos knygos, kurios kadaise labai greitai išgaravo iš knygynų ar buvo mano pražiūrėtos. Čia rasit ir tarybiniais metais išleistų reliktų drobiniais viršeliais, ir įvairių autorių raštų tomų, ir senų gerų romanų iš XX geriausių knygų ir panašių serijų. Aš įsigijau tris knygas už atitinkamai - 6, 12 ir 14 lt. Nesupeliję ir neapgraužtos.

Beje, jei ieškot kokios nors konkrečios knygos, galit parašyti senanauja@gmail.com - atsakys, turi ar neturi. Čia taip pat galite atnešti ir į jūsų lentynas nebetelpančių knygų - tiesa, kokiomis sąlygomis jos bus parduodamos, teiraukitės tuo pačiu adresu.

O čia - fotoliudijimas, kad šis pasakojimas nebuvo melas. 

Iškart po Kalėdų aš labai nusivyliau, sužinojusi, kad užsidaro Pilies gatvėje veikusi parduotuvė Le Chef Gourmet. Mane ten viliojo visai ne lentynose sudėliotos a la senelės virtos uogienės ar makaronai, kokių buvo galima rasti kad ir Maximose, bet tai, kas būdavo pagaminta ten vietoje - paštetai, padažai, užtepai, šokoladiniai pyragaičiai, na dar geras vynas, džiovinti pomidorai ir nesintetiškai draugiškas aptarnavimas. 

Antrasis nusivylimas atslinktų tuo atveju, jei užsidarytų dar gana nauja ir ne visiems žinoma (tą tai tvirtai žinau) Itališka kepykla. Todėl, kaip matote, darau viską, kad dar pagausinčiau pirkėjų ratą :)

Nuo 7:30 iki 19:30 (sekmadienį kiek trumpiau) ji laukia Dominikonų 16 (anksčiau čia veikė kavinukė Radom).

Aš dažniausiai ten perku: duoną Pugliese, Crostatinas su abrikosais arba džiovintomis slyvomis, Tiramisu ir Biscotti al Burro su šokoladu.

Patikėkit manimi, jei ten dar nebuvot, po kelių apsipirkimų Itališkoje kepykloje pirkti duoną prekybcentryje jums bus kančia.

Aš manau, šią savaitę neįmanoma skaityti lietuviškos spaudos ar interneto portalų, neužkliūnant už straipsnių apie Be2gether. Buvo daug foto, buvo įdomių vertinimų, buvo komplimentų, buvo juokingų pabambėjimų, O aš - kad tik į temą Lengviems daiktams - apie skudurus.

Be2gether drabužyno ir papuošalyno zoną aplankiau 5dienį prieš pat liūtį, kai ten dar buvo pilna gražių daiktų, nežinau, kaip prekyba vystėsi toliau. Bet ten, kur užtrukome ilgiausiais - Boutique50ct, ką nors besimatuojančių, o ir perkančių buvo tikrai daug. Išprotėję rūbai, crazy papuošalai ir daug retro ar a la striptizo šokėjų batų - pasirinkimas buvo geras. Truputį gaila, kad fotografavimui teturėjau savo sonyeriksoną, o ne fotoaoaratą su pusmetriniu objektyvų. Bet kas jau išėjo, tas.

Drabužių buvo prikabinta tirštai, lenkiu galvą prieš tą, kas juos atrinko - pataikyta

Šis vaikinas pirko marškinėlius, čia jis manęs klausia, kodėl jį fotografuoju.

Jus dar paminėsit mano žodį, šis jaunuolis dar prasineš mažų mažiausia Mados infekcijos podiumu. Man atrodo, kad tos suknelės jis nepirko, bet pasipuošęs blizgančiom kelnėm, mačiau, tikrai lakstė.

Vau. Vau. Vau!!! (100 vau)

Batų ir basučių miksas

Jaunimas matuojasi sportbačius

Baliniai-festivaliniai rankinukai. Buvo  daug gerų, čia tik pora.

Nuolanki jūsų tarnė su nauja bliuzele (šiandien buvau pas savo kirpėją-stilistą Jurijų, šukuosena dabar atrodo stipriai geriau)

p.s. kas dar nežino, 50ct Boutique yra secondhand parduotuvių tinkliukas, šiuo metu turintis taškus Dominikonų, Basanavičiais ir Sodų gatvėse.

O čia dar šiek tiek papuošalyno iš kelių palapinių

Moytoy:

Nežinau kas, sau pavadinau silikonu :)

Kauniečiai Replika:

Ką vasarą veikti Ignalinoje, lyg ir aišku: sėdėti po obelim ant žemės bumpsint alyviniams obuolams ir skaityti knygą (ar megzti žiemines pirštines), maudytis arba braidyti ežere, rinkti čiobrelius arba mėlynes, saulėje prisišildžius vandens kieme išmaudyti purviną kaip paršelis mažą vaiką.

O kai kyla noras šiek tiek pasižmonėti ar atnaujinti garderobą (ar batų dėžę), pats laikas traukti į Ignalinos secondhand turgų (kuriame, deja deja, šiemet nusipirkau tik medaus koriuose už 6,74 LT)

Ignalinos turguje bent kartą per vasarą apsilankau jau trečius metus ir nors išoriškai ten lyg ir niekas nesikeičia, mano akyla akis gana nežymius pokyčius fiksuoja. Pavyzdžiui, šiais metais pastebėjau, kaip žaibiškai pardavėjai sugeba perprasti pirkėjo tipažą ir kokias viliones kiekvienam tokiam tipažui pritaiko (arba nekreipia jokio dėmesio į tuos, kurie vistiek nieko nepirks):

- kelioms paauglėms, naršančioms marškinėlius ir sijonus: "čia labai labai madingas sijonėlis, mano pačios dukra vieną panašų pasiliko. Kur jūs, mergaitės, už tokią kainą daugiau gausit".